| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Laisvalaikis » Filmai » Dokumentiniai filmai |
Filmas vakarui. Didžiosios Žemės katastrofos: kaip mūsų planeta paskendo ugnyje (Video, EN, RU)
| ||
|
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
(
(
Filmas apie tai, kaip prieš 250 mln. metų keletas galingiausių ugnikalnių vos nesunaikino gyvybės Žemėje. Tai buvo pats didžiausias gyvūnų išmirimas Žemės istorijoje. Šis dramatinis procesas gyvybės istorijoje tuo pačiu pakeitė evoliucijos procesą. Mes gyvuojam dėl tų likusių gyvų organizmų ir augalų prisitaikiusių ar pergyvenusių didžiulę kaitrą. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Filme kalbama apie tai, kas atsitiko ir kodėl Pietų Afrikos įduboje buvo gana stabili ekosistema. Čia gyveno augalais mintantys, o taip pat ir mėsėdžiai gyvūnai. Visi jie staiga išnyko. Prieš 250 mln. metų staigus temperatūros šuolis pakeitė evoliucijos eigą mūsų planetoje. Kas atsitiko? Gal asteroidas pakėlė į atmosferą milijardus tonų dulkių, sunaikino augalus ir visą mitybos grandinę. Mokslininkai nustatė, kad tai galėjo būti ir vulkanų išsiveržimas. Pasekmių pėdsakai randami Rusijoje, Sibire. Tai taip vadinami Sibiro trapai, tokie esantys tik čia, nes yra didžiausi per visą Žemės geologinę istoriją. Susiformavo iš jūros dydžio – milijonų kubinių metrų – magmos. Tokiu būdu išsiliejusios lavos plotas prilygo JAV plotui ir siekė apie 1,5 km storį. Šiuo metu Islandija yra pati aktyviausia geologinė vieta pasaulyje, bet tai yra dėmesio neverta smulkmena, palyginus su buvusiu Sibiro išsiveržimu. Ugnikalnio išsiveržimas mirtiną pavojų kelia lava, pelenais ir dujomis. Didelis ir mirtinas anglies dvideginio kiekis, atmosferos drėgmėje ištirpusi sieros rūgštis ir rūgštiniai lietūs graužia beveik visas gyvybės formas ir maisto grandinė nutrūksta. Dėl anglies dvideginio padidėjimo 20 kartų daugiau negu dabar yra, įvyko globalus atmosferos šilumos šuolis, sukėlęs lietaus zonų pokyčius. Pusiaujo zonose sumažėjo lietaus. Klestintys Afrikos pelkėti laukai virto nevaisinga dykuma. Bet tai dar ne viskas. Nukentėjo ir okeanų augalija bei gyvūnija. Giliai vandenynuose, mažiausiai ištirtose vietose, glūdi dideli klodai metano hidrato. Tai vandenyno dugne užšaldytos dujos. Dabartiniu laiku yra apie 3 milijardus tonų šios medžiagos. Jis labai jautrus šilumai. Keliu laipsnių atšilimas gali išprovokuoti metano išlaisvinimą, ir galingo šiltnamio efekto grandininę reakciją. Įvertinant žmonijos teršimo mastą ir vandenyno dugne glūdinčius didžiulius metano hidrato klodus, išprovokuota katastrofa visiškai reali. Lieka klausimas – kada tai gali įvykti. Ieškote daugiau įdomių filmų? Aplankykite rubriką dokumentiniai filmai!
| |||||||||||||||
Įdomiausi
.png)
100
(0)
.jpeg)
