Sukurta iki šiol neregėta optinė iliuzija – juodoji bedugnė: ar ir jūs tai matote?

Portalas scitechdaily.com siūlo pasižiūrėti į šį paveikslėlį. Ar jums atrodo, kad viduryje esanti juoda skylė plečiasi, tarytum judėtumėte į tamsią aplinką ar kristumėte į skylę? Jeigu jūsų atsakymas teigiamas, esate ne vieni: remiantis naujo tyrimo rezultatais, šią „besiplečiančios skylės“ optinę iliuziją mato maždaug 86 proc. žmonių.

Naujam tyrimui vadovavęs Oslo universiteto Psichologijos katedros dėstytojas dr. Bruno Laengas pareiškė: „Ši optinė iliuzija yra itin dinamiška. Centrinės juodos skylės šešėlio gradientas sukelia judėjimo iliuziją, ir į optinę apgaulę žiūrinčiam asmeniui atrodo, kad jis juda tunelio ar skylės link.“

Optinės iliuzijos nėra tik mokslininkų nedominantys gudrūs triukai.

Psichosociologai jas tyrinėja norėdami geriau suprasti sudėtingus mūsų regėjimo sistemos procesus, padedančius suvokti regimąjį pasaulį. Juk mūsų akys kur kas įmantresnės už fotometrą, kuris tiesiog matuoja šviesos srauto stiprį ar ryškį.

Naujame tyrime, 2022 m. gegužės 30 d. paskelbtame žurnale „Frontiers in Human Neuroscience“, dr. B. Laengas su kolegomis pademonstravo, kad „besiplečiančios skylės“ optinė iliuzija taip sėkmingai apgauna smegenis, kad net sukelia vyzdžių išsiplėtimo refleksą, kuris paprastai pasireiškia tik iš tikrųjų atsidūrus tamsioje vietoje.

Vyzdžių refleksą lemia percepcija, nebūtinai tikrovė

„Pasitelkę „besiplečiančios skylės“ iliuziją parodėme, kad vyzdžiai reaguoja į tai, kaip mes suvokiame šviesą, net jeigu ta „šviesa“ yra įsivaizduojama, kaip šioje iliuzijoje, o ne tik į realų šviesos kiekį, kuris patenka į akį. „Besiplečiančios skylės“ iliuzija sukelia refleksyvų vyzdžio išsiplėtimą. Įprastomis sąlygomis taip nutinka sumažėjus šviesos kiekiui“, – paaiškino dr. B. Laengas.

Dr. B. Laengas su bendradarbiais tyrinėjo, kaip skylės ir ją supančių taškelių spalva, pavyzdžiui, mėlyna, žalsvai mėlyna, žalia, rausvai raudona, raudona, geltona, balta, sustiprina ar susilpnina optinės iliuzijos sukeliamą psichinę ir fiziologinę reakciją.

Ekrane jie parodė „besiplečiančios skylės“ variacijų 50 moterų ir vyrų, turinčių normalų regėjimą, ir paprašė jų subjektyviai įvertinti optinės iliuzijos stiprumą. Kol dalyviai žiūrėjo į paveikslėlį, tyrėjai analizavo jų akių judesius bei nevalingą vyzdžių susitraukimą ir išsiplėtimą. Taip pat jiems buvo parodyta išdarkyta optinės iliuzijos versija – spalvos ir skaistis buvo tokie patys, tačiau taškeliai buvo išmėtyti be jokio dėsningumo.

Paaiškėjo, kad optinė iliuzija yra intensyviausia, kai skylės spalva – juoda. 14 proc. dalyvių apskritai nematė jokios besiplečiančios skylės, 20 proc. – nematė, kai optinės iliuzijos spalva buvo kita. Kalbant apie iliuziją mačiusius tyrimo dalyvius, jos stiprumas ženkliai skyrėsi.

Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad juoda optinė iliuzija sukeldavo smarkų refleksinį vyzdžių išsiplėtimą, o nuo kitų spalvų vyzdžiai susitraukdavo. Kuo didesnį plėtimosi efektą matė tyrimo dalyviai (bet tik esant juodos spalvos optinei iliuzijai), tuo labiau keitėsi jų vyzdžių skersmuo.

Mokslininkai kol kas negali paaiškinti, kodėl nedidėlė žmonių dalis nemato „besiplečiančios skylės“. Taip pat jie nežino, ar kiti stuburiniai gyvūnai arba sudėtingas akis turintys bestuburiai, tokie kaip aštuonkojai, šią iliuziją matytų taip pat, kaip mes.

„Mūsų rezultatai rodo, kad refleksinis vyzdžio išsiplėtimas ar susitraukimas nėra uždaro ciklo mechanizmas, nepaveikiamas jokios kitos informacijos, išskyrus fotoreceptorių stimuliuojančios šviesos kiekį. Priešingai – akys prisitaiko prie juntamos ir net įsivaizduojamos šviesos, ne tik prie fizikinės energijos. Tolesni tyrimai galėtų atskleisti kitų rūšių fiziologinius ar fizinius pokyčius, padėsiančius įminti optinių iliuzijų paslaptis“, – reziumavo dr. B. Laengas.

Šaltiniai:

https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fnhum.2022.877249/full

https://scitechdaily.com/this-new-optical-illusion-is-strong-enough-to-trick-our-reflexes/