Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:
Rubrika: „Visos rubrikos“
Autorius: Rolandas Maskoliūnas
Tipas: Visi įrašai
Laikotarpis: Nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31
Rikiavimas: Naujausi pagal datą
Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus
Straipsniai, kuriuos parašė Rolandas Maskoliūnas
|
||||
|
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||
(6)
2011-09-08
2
Energetika besidomintiems skaitytojams siūlome Rolando Maskoliūno parengtą interviu su UAB „Visagino atominė elektrinė“ Išorinių reikalų direktoriumi dr. Rimantu Vaitkumi.
(5)
2011-09-06
0
Ne tik žmonės, bet žvaigždės nemėgsta vienumos, jos buriasi į grupes. Dauguma jų skrieja kosminėje erdvėje susibūrusios į galaktikas. Kosminės infraraudonojo spektro observatorijos „Hershel“ duomenys keičia įsitikinimus apie galaktikų formavimosi ypatumus.
(10)
2011-05-02
1
Fizikai mano, kad stebėdami Visatą, mes keičiame jos istoriją. O elementariosios dalelės vienu metu gali būti dviejose vietose. Kosmologai, kurdami Visatos atsiradimo bei evoliucijos modelius, spėja, kad mūsų realybė kiekvieną akimirką skyla į daugybę paralelinių visatų ir tikisi atrasti hipererdvinius tunelius, kuriais keliausime laiku.
(16)
2011-04-27
0
Turbūt ne kartą pagalvojome: ar turime laisvą valią, ar mūsų gyvenimas užprogramuotas nuo gimimo? O gal mūsų pasirinkimo laisvė ribota? Gal mes leidžiamės programuojami ir verčiami avelėmis virtualiose socialinių tinklų kaimenėse? Ką į šiuos klausimus atsakytų naujausios mokslo filosofijos žinios?
(3)
2011-04-19
1
Lietuva jau prieš kelis šimtmečius turėjo dangaus stebėjimo specialistų. Senovės baltų gentys buvo susikūrusios savo religinę sistemą. Mokslininkai rado mūsų protėvių naudojamą runų kalendorių, kuriam sudaryti reikėjo nemenkų astronomijos žinių.
(3)
2011-04-11
0
Vieną didžiausių mįslių, susijusių su priešistoriniais megalitiniais statiniais jau beveik pavyko įminti. Tai – Stounhendžas (Stonehenge): įspūdingas dešimtis tonų sveriančių akmenų ratas, kuriam – beveik 5 tūkst. metų. Į lygumą Anglijoje buvo atitempti ir keliais ratais sustatyti didžiuliai akmenų blokai. Kodėl iš tiesų buvo pastatytas ir kam naudojamas unikalus akmenų ratas, vadinamas Stounhendžu? Ir kodėl tai gali būti mitinės Atlantidos gyventojų palikt...
(2)
2011-04-05
1
Kaip senovės egiptiečiai sugebėjo nustatyti, kad Žemė yra apvali ir sukasi aplink Saulę? Kaip majų žyniai tiksliai apskaičiavo, per kiek dienų Žemė apskrieja Saulę? Paleoastronomai teigia, kad dangaus šviesulių stebėjimas nuo seniausių laikų skatino smegenų evoliuciją, meninius sugebėjimus ir lėmė žmonijos progresą.
(7)
2011-03-30
2
Nuo genetikų net mumijos nepasislepia. Ne tik garsiojo Egipto faraono DNR, bet ir parazitų genų analizė leido nustatyti jo giminystės ryšius, ligas ir mirties priežastis. Įkvėpti tokio pavyzdžio, lietuviai ketina imtis mumijų, dūlančių Dominikonų bažnyčios rūsiuose.
(0)
2011-03-22
1
Šiuolaikinių žmonių protėviai gyveno greta neandertaliečių tūkstančius metų. Ar jie kariavo vieni su kitais, ar kryžminosi? Genetikai pagaliau iššifravo neandertaliečių genomą ir atskleidė esminius jų gyvenimo bruožus bei priežastis, nulėmusias šios žmonių rasės išnykimą.
(0)
2011-03-14
0
Išnykusių civilizacijų liekanos po žeme, tirpstantys ledynai, atogrąžų miškų niokojimas ir gimstantys uraganai. Kaip mokslininkai interpretuoja aplink Žemę skriejančių palydovų nuotraukas ir kodėl ši sritis tokia perspektyvi? Istorija apie tai, kaip prie palydovinės informacijos apdorojimo prisideda ir mūsų šalies specialistai.
(2)
2011-03-07
0
Apie žymaus britų kosmologo Stiveno Hokingo (Stephen Hawking) ligą, įkalinusią jį neįgaliųjų vežimėlyje, ko gero, daugelis mokslu besidominčių žmonių yra girdėję. Technologijos iki šiol jam padeda ne tik egzistuoti, bet ir naudojantis elektroniniu balso sintezatoriumi, bendrauti su pasauliu. Net kai klastinga liga įkalina žmogų jo kūne tarsi plieno skafandre, informacinės technologijos gali padėti jam išsivaduoti. Šiuolaikiniame pasaulyje pakanka vienos akies, kuri p...
(0)
2011-02-28
0
Nors tūkstančius kartų padidintas musės liežuvis ekrane atrodo įspūdingai, šitiek didinantis mikroskopas skirtas ne biologijai. Kauno technologijos universitete veikiančiu mikroskopu naudojasi visos Lietuvos mokslininkai: chemikai, tekstilininkai, medžiagų inžinerijos specialistai.
(0)
2011-02-21
0
Kaip išvengti gresiančių tiltų ir lėktuvų katastrofų arba pamatyti mūsų kūnuose galinčias tūnoti vėžines ląsteles? Pasinaudokime mūsų ausiai negirdimu ultragarsu. Lietuvos mokslininkai sukūrė prietaisą, padedantį akių gydytojams demaskuoti akių navikus. Greitai nuo garso nebepasislėps ir odos vėžys.
(1)
2011-02-14
0
Kas valdo informaciją – įgyja pranašumą ideologinėje kovoje. Kas valdo medžiagų savybes – dominuoja ekonomikoje, kurioje vis svarbesnės yra naujos technologijos, o ypač – nanotechnologijos. Norint naujas medžiagas kurti, reikia naujų instrumentų. Tokių kaip šis: didžiausias Lietuvoje mokslinis technologinis įrenginys ilgu pavadinimu – metaloorganinio cheminio nusodinimo iš garų fazės reaktorius – pradės veikti Vilniaus universiteto puslaidininkių katedroje. Toki...
(0)
2011-01-24
0
Net patys tobuliausi ar galingiausi instrumentai ne visada padeda atskleisti gamtos ir visatos paslaptis. Ypač tuomet, kai tyrimo objektų neįmanoma stebėti ir nagrinėti iš arčiau. Mėgindami užpildyti šią spragą, Lietuvoje dar gana egzotiškos profesijos – žvaigždžių atmosferų modeliavimo – atstovai konstruoja ir taiko moderniausius kompiuterinius modelius.
