Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:
Rubrika: „Visos rubrikos“
Autorius: Rolandas Maskoliūnas
Tipas: Visi įrašai
Laikotarpis: Nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31
Rikiavimas: Pagal perskaitymų kiekį
Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus
Straipsniai, kuriuos parašė Rolandas Maskoliūnas
|
||||
|
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||
(27)
2010-02-05
8
"Sveiki, karingieji Žemės gyventojai." Taip su mumis pasisveikintų ateiviai, įvertinę visą žmonijos istoriją, pradedant pirmąja žmogžudyste Rojaus sode. Ir jie būtų teisūs.
(30)
2010-11-28
14
Nors lietuvių kalba rašytiniuose šaltiniuose imta fiksuoti vėlai (rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XVI amžiaus), tačiau ji išlaikė daugybę archajiškų žodžių ir gramatinių formų, būdingų senesnę rašto tradiciją turinčioms indoeuropiečių kalboms (hetitų, senosios indų, senovės graikų) ir kilusioms iš vienos prokalbės. Štai todėl lietuvių kalba turi didelę reikšmę kalbotyros mokslui, ją aktyviai tiria baltistai, indoeuropeistai, slavistai, finougristai ir bendrosios kalbotyros specialistai.
(27)
2010-03-16
14
Filosofas Rene Dekartas kartą tarė: „mąstau, vadinasi esu". Turbūt ne kiekvienas žmogus gali tą pasakyti, jau nekalbant apie beždžionę. Už šį unikalų sugebėjimą turime dėkoti savo smegenims. Tiesa, žmogaus smegenys yra, vaizdžiai sakant, prabangos dalykas. Mat jos sunaudoja net iki 20% mūsų kūnui reikalingos energijos. Pažvelkime atidžiau į šį paslaptingą organą.
(11)
2010-11-12
3
Dauguma mūsų apie augalus dažniau galvoja kaip apie objektus, o ne apie organizmus ar individus. Tačiau ar galime sakyti, kad augalai yra nejautrūs ir pasyvūs? Augalams taip pat būdingi jutimai, aplinkos įvertinimas, kuris lemia tam tikrą elgesį, sprendimų priėmimą, ir, galime teigti, tam tikras sumanumas arba protas.
(10)
2010-05-04
2
Mes gyvename nuodų pasaulyje. Sako, kad galima apsinuodyti ar susirgti, ilgai kas dieną geriant ramunėlių arbatą. Arba numirti, išgėrus per daug vandens, kas neseniai nutiko keliems maratono bėgikams. Kad nuo nuodo iki vaisto - vienas žingsnis, žinojo ir Renesanso laikų žiniuonis Paracelsas.
(17)
2010-02-03
5
Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui pasaulis priminė didelę simfoniją. Pastaruoju metu jis, deja, labiau panašus į kakofoniją. Tačiau prieš kelis dešimtmečius britų mokslininkui Jamesui Lovelockui kilo mintis, kad Žemė yra gyvas, save reguliuojantis superorganizmas.
(4)
2010-11-03
0
Mėnulis – nuolat mus lydintis palydovas. Viliojančiai artimas ir labai reikalingas, bet vis dar kupinas paslapčių ir gal „ufonautų“. 1969 m. Mėnulyje nusileido pirmieji žmonės. Deja, po trejus metus trukusių skrydžių, Apollo programa buvo baigta anksčiau laiko. Kodėl?
(28)
2010-07-26
1
Tai, kad Dievas ar gamta sukūrė dvi lytis, pripažįstama pačia geriausia idėja pramogų industrijos istorijoje. Mus ėmė valdyti instinktai, kuriems sunku pasipriešinti, kadangi poravimosi procesas yra malonus. Tai vienintelis būdas susilaukti palikuonių ir perduoti kitoms kartoms genetinę informaciją. Taip buvo iki šiol, tačiau yra pagrindo spėti, jog XXI amžiuje situacija ims keistis iš esmės.
(36)
2010-11-21
1
Holivudas vienas po kito pristato įspūdingus fantastinius filmus, kuriuos specialiųjų efektų pagalba sukuria nematytus pasaulius ar pristato sunkiai įsivaizduotinus ateities mokslo pasiekimus. Bet iš kur scenarijų autoriai ima tokių nestandartinių idėjų? Galbūt fantastiniai epizodai gimsta iš jau esamų mokslo žinių?
(20)
2010-05-24
1
Medicina, deja, kol kas ne visagalė. Tą ypač skaudžiai pajuntame tada, kai susergame nepagydoma ar chroniška liga. Kai pasidaro visai blogai, griebiamasi ir už šiaudo. Einame pas žiniuonius, tikėdamiesi stebuklo. Ir stebuklas kartais įvyksta. Atrodo, jog neretai galingu ir bet kokią ligą pagydančiu vaistu tampa mūsų smegenys.
(3)
2010-02-10
0
Ar girdėjote apie chimeras ? Graikų mitologijoje tai buvo baisus padaras liūto galva, ožkos liemeniu, iš kurio kyšojo ožkos galva, ir gyvate vietoj uodegos. Terminas taip išpopuliarėjo, kad chimeromis dažnai vadina visokiausias pasakų ir galbūt realaus pasaulio būtybes. Mokslininkai jau sukūrė instrumentus, su kuriais netrukus bus įmanoma tą padaryti.
(6)
2010-12-28
0
Globalesnio klausimo už šį pasaulyje nėra: iš kur atsirado Visata ir kas buvo prieš tai? Naudodami tokius superjautrius instrumentus kaip kosminė observatorija „Planck“, mokslininkai stebi Didžiojo sprogimo aidą ir teigia aptikę įrodymų, jog mūsų Visata nebuvo vienintelė. Bręsta nauja kosminio mąsto sensacija?
(3)
2010-12-06
0
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas, veikiantis dieną ir naktį. Ir nors smegenys yra tiesiogiai atsakingos už žmonijos progresą ir mokslo pasiekimus, tačiau apie save ir savo struktūrą jos žino vis dar palyginti mažai.
(3)
2010-01-06
0
Šiais metais baigiasi trys didelės kosminės ekspedicijos, kurių pagrindiniai herojai - sudėtingi mechanizmai. Bruzdesio Žemės atmosferoje ir už jos ribų netrūks ir artimiausioje ateityje.
(5)
2010-12-31
0
Kompiuterinių žaidimų pasaulyje bręsta revoliucija, kurios pasekmes sunku numatyti. Trimačio vaizdo 3D kameros jau geba atpažinti kambaryje esančius žmones, o šie gali balsu ir judesiais valdyti kompiuterinius „avatarus“. Kita vertus, šiomis kameromis mus stebėti galima dieną ir naktį. Nejaugi pildosi kraupioji Didžiojo Brolio vizija?
