Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:
Rubrika: „Visos rubrikos“
Autorius: Ugnius Antanavičius
Tipas: Visi įrašai
Laikotarpis: Nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31
Rikiavimas: Naujausi pagal datą
Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus
Straipsniai, kuriuos parašė Ugnius Antanavičius
|
||||
|
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||
(0)
2020-12-08
18
Ar žinojote, kad Kairėnuose, kur dabar yra botanikos sodas, kadaise egzistavo psichikos ligonių kolonija? Kad XX a. pradžioje Vilniuje dirbo psichiatras, kurį dabar kartais vadina „Vilniaus Freudu“? Kad homoseksualūs vyrai ar abortus pasidaryti norinčios moterys į psichiatrines ligonines kartais patekdavo savo noru? Kad egzistavo atskira ligonių kategorija – visų pamiršti ir apleisti ligoniai, vadinti „kralikais“?
Kinas ir politika tarpukario Lietuvoje: kodėl lietuviams nesisekė kurti propagandinių filmų? (Video)
(0)
2020-11-19
2
Tarpukariu ir Lietuvoje, ir pasaulyje kinas išpopuliarėjo bei tapo masine pramoga. Atsirado ir kino sąsajos su politika. Įvairių valstybių vadovai puikiai suvokė kino galią formuojant visuomenės nuomonę, tad daugelyje šalių buvo kuriami propagandiniai filmai, siekę tiesiogiai ar netiesiogiai išaukštinti vienas idėjas ir sutrypti kitas. O kaipgi buvo Lietuvoje? Koks santykis tarp kino ir politikos tarpukariu egzistavo mūsų šalyje?
(0)
2020-11-17
4
„Ans buvo vyrs, ale dideliai norėjo būti motriška. Liuob rėdyties kaip motriška. Liuob karolius pasiriš, baltą bliuską apsivilks, papus užsidės“. Taip žmonės pasakojo apie Joną – audėją, tarpukariu dirbusiu anuomet savo audykla garsėjusiame Santeklių dvare Mažeikių rajone. Jis aplinkinius stebino tuo, kad nenorėjo būti vyru ir visada stengėsi atrodyti kaip moteris. Jis kasdien dėvėjo moteriškus drabužius, pats pasisiūdino liemenėlę, kad krūtinė atrodytų moteriška, kalbėdamas tyčia plonino balsą.
(1)
2020-10-29
37
Prieš 590 metų, 1430 m. spalio 27 d., mirė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didysis kunigaikštis Vytautas. Mirė, taip ir nespėjęs tapti karaliumi. Pirmąjį Vytauto bandymą karūnuotis sužlugdė lenkų didikai, apiplėšę vainikavimo sutartį gabenusius Šventosios Romos imperatoriaus pasiuntinius ir nepraleidę oficialios pasiuntinybės su karūnomis, o antrojo bandymo jis taip ir nesulaukė.
(4)
2020-08-24
43
Kaip atrodo Baltarusijos vėliava? Klausimas skamba paprastai, bet atsakymas į jį nėra toks vienareikšmis kaip daugumos pasaulio valstybių atveju. Oficialią Baltarusijos vėliavą, kurią naudoja valstybės institucijos, sudaro horizontalios raudona ir žalia juostos, su vertikalia tautinių raštų juostele kairėje. Bet stebint protestų prieš Aliaksandrą Lukašenką Baltarusijoje vaizdus lengva pastebėti, kad juose oficialios vėliavos beveik nematyti. Protestuose dominuoja baltos-raudonos-baltos spalvų vėliava.
(0)
2020-07-21
11
Prieš 70 metų, 1950 m. liepos 15 d., SSRS okupuota Lietuva prarado dar vieną valstybingumo dalį. Tądien „Tautišką giesmę“, kuri tarpukariu buvo Lietuvos himnas, pakeitė tarybinis LTSR himnas, o „Tautiška giesmė“ galutinai tapo nepageidaujama. Kaip gimė LTSR himnas ir kas lėmė, kad V.Kudirkos „Tautiška giesmė“ ir po okupacijos dar ne vienus metus išliko himnu ir okupuotoje Lietuvoje?
(0)
2020-07-04
9
Prieš 66 metus, 1954 m. birželio 30 d., dalyje Lietuvos apie 16 val. diena trumpam virto naktimi – Saulė dingo, o danguje sužibo žvaigždės. Lietuvos gyventojai tądien išvydo unikalų reginį, toje pačioje vietoje matomą vos kas 300-400 metų – visišką Saulės užtemimą. Kitą tokį užtemimą dalis Lietuvoje stebėti bus galima tik 2126 m.
(0)
2020-05-29
19
„Lietuvos matų, saikų ir svorių pagrindas yra metrinė sistema“, – prieš 100 metų, 1920 m. gegužės 25 d., paskelbė „Vyriausybės žinios“. Taip neseniai atgimusi Lietuva žengė svarbų žingsnį šalies modernėjimo keliu. Tądien Lietuvoje įvedus metrinę vienetų sistemą pagrindiniais ilgio, svorio ir tūrio matavimo vienetais pirmąkart istorijoje tapo atitinkamai metras, kilogramas ir litras.
(0)
2020-04-15
15
Tymai ir „triperis“ ir trachoma. Šiomis užkrečiamosiomis ligomis lietuviai 1938 m. užsikrėsdavo dažniau negu bet kokiomis kitomis, rodo tų metų sergamumo duomenys. Lyginant situaciją 1938 m. su dabarties statistika matyti, kaip reikšmingai keitėsi padėtis Lietuvoje – daug ligų, prieš 80-85 metus kamavusių lietuvius, išnyko arba beveik išnyko. Bet yra ir tokių, kurių atvejų skaičius išaugo.
(1)
2020-04-08
19
Tarpukario Lietuvoje valstybinė buvo ne tik degtinė, bet ir kortos. Nuo 1924 m. šalyje galiojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Be to, valdžia skelbė konkursą, kurio metu Lietuvos dailininkai galėjo kurti kortas su Lietuvos simbolika. Konkursą laimėjusio dizaino kortas valstybė spausdino ir platino.
(0)
2020-04-05
37
Raupsuotųjų prieglauda dabarties žmogui skamba kaip kažkas iš gilios senovės. Bet jos egzistavo dar neseniai. Klaipėdoje net iki 1944 m. veikė raupsuotųjų prieglauda – vienintelė Lietuvoje, viena paskutinių Europoje. 1937 m. Klaipėdos laikraščio „Vakarai“ žurnalistas gavo leidimą patekti į prieglaudą ir aprašė jos gyvenimą. Portalas 15min kviečia susipažinti su žurnalisto įspūdžiais, suteikiančiais išskirtinę galimybę pajusti, kaip uždaroje ir mitais apipintoje vietoje gyveno žmonės.
(2)
2020-04-03
8
Cholera, raupai, raupsai ar pasiutligė – greičiausiai visų šių ligų pavadinimus esate girdėję. Tačiau istorijos vadovėliuose jie sutinkami dažniau negu kasdieniniame pasaulyje. Besivystanti medicina lemia, kad šių ir kitų, kadaise labai pavojingų, dabartinėje Lietuvoje išvis arba beveik nebebūna.
(0)
2020-01-28
11
Aukščiausias Lietuvos medis yra ne eglė ir ne pušis, kaip galbūt galėtumėte pagalvoti. Tai daug retesnis Lietuvos miškų medis – maumedis. Degsnės maumedyne Prienų rajone, Naujosios Ūtos girininkijoje augantis maumedis yra net 49 metrų aukščio. Jo amžius – apie 150 metų.
