„Belgorodo sritis – buferinė zona. Baltarusijoje – užsienio kontingentas.“ Nesaugomi šimtai kilometrų

Į Belgorodo sritį patekusios rusų savanorių formacijos greičiausiai siekė ne sužlugdyti Putino rinkimus, o spręsti taktinius klausimus.

Rusų savanorių operacija dar kartą pademonstravo, kad Rusijos Federacijos siena su Ukraina nėra apsaugota, o tai reiškia, kad Ukrainos pajėgos ateityje gali joje sukurti saugumo buferį – demilitarizuotą zoną.

Tai interviu pareiškė karo analitikas Oleksandras Kovalenko.

Pasak jo, panašios Rusijos savanorių korpuso (RSK), legiono „Rusijos laisvė“ ir Sibiro bataliono savanorių operacijos yra pirmieji ženklai, siekiant sukurti buferinę demilitarizuotą zoną Rusijos Federacijos teritorijoje.

„Dar 2022 metais rašiau, kad šios demilitarizuotos zonos gylis turėtų būti bent iki 50 km, kur Rusijos Federacijos karinės infrastruktūros visiškai neturėtų būti“, – pažymi Kovalenko.

Rusija šiuo metu neturi pakankamai atsargų, kad galėtų apsaugoti šimtus kilometrų sienos su Ukraina, sako ekspertas. Todėl priešas turės atitraukti pajėgas iš artimiausių krypčių, būtent „Centro“ ir „Vakarų“ armijos grupes iš Lymano ir Kupjansko krypčių.

Kalbant apie kaimyninę Baltarusiją, anot karo analitiko, ji nekelia grėsmės Ukrainai, kaip šaliai, turinčiai kariuomenės komponentą. Didesnė grėsmė yra galimybė ten dislokuoti Rusijos karius.

„Kas žino, kaip toliau vystysis įvykiai Baltarusijoje, gali prireikti ten įvesti kontingentą, kuris stebėtų tam tikrus įvykius, – pabrėžia Kovalenko. – Tai gali būti net tarptautinis kontingentas, bet Baltarusija mums nekelia tiesioginės grėsmės.“

Eksperto teigimu, dabar prie šiaurinės sienos su Baltarusija ir Rusijos Federacija okupantams užtenka jėgų tik sabotažo operacijoms. Jie tikrai puola Ukrainos pasienio patrulius ir civilius pasienio juostoje.

„Nepaisant tokių liūdnų faktų, Rusijos armijoje nėra grupės, kuri galėtų, pavyzdžiui, pradėti puolimo veiksmus Sumų regione“, – sako Kovalenko.