„Ar prikels milžiną?“ Kas vyksta su karinės technikos gigantu (Video)

Kas vyksta su karinės technikos gigantu? Ar „Boeing“ atnaujins milžino „C-17 Globemaster III“ gamybą?

Per Saudo Arabijoje vykusią Pasaulio gynybos parodą iškilo stebinanti tema iš aviacijos pramonės. Tai susiję su galimu „Boeing“ sunkiojo transportinio orlaivio „C-17 Globemaster III“ gamybos atnaujinimu.

Trūkstant užsakymų, įmonės vadovybė nusprendė 2013 metais nutraukti C-17 gamybą. Be visų klientų visame pasaulyje užsakytų lėktuvų, „Boeing“ taip pat pagamino kelis lėktuvus savo lėšomis kaip atsargą, jei ateityje atsirastų norinčių juos nupirkti.

Parduodant perteklinius lėktuvus, kaip paaiškėjo, problemų nekilo, o paskutinis lėktuvas Indijos karinėms oro pajėgoms buvo perduotas 2019 m. Be to, amerikiečių kompanija nuolat sulaukia užklausų dėl galimybės atnaujinti C-17 gamybą.

„Yra daug klientų, kurie apgailestauja, jog neužsakė šių lėktuvų tinkamu laiku. C-17 tema grįžta gana reguliariai. Jei visą laiką turėtume atvirą gamybos liniją, įsigytį šį lėktuvą atsirastų daug norinčių klientų. Kartkartėmis pasigirsta diskusijų apie galimą gamybos atnaujinimą ir tokios gamybos kaštus. Atlikome analizę ir nustatėme, kad tam tikrą laikotarpį uždarytos gamybos linijos paleidimas iš naujo būtų labai brangus“, – sakė „Boeing“ viceprezidentas ir generalinis direktorius Torbjornas Sjogrenas.

C-17 yra populiarus dėl didelių transportavimo galimybių ir didelio patikimumo. Didžiausias C-17 naudotojas yra JAV, turinčios daugiau nei 220 tokio tipo orlaivių. Be to, juos įsigyti nusprendė ir Australijos, Kanados, JK, Indijos, Kataro, Kuveito ir JAE oro pajėgos. NATO taip pat yra šių orlaivių naudotojas.

C-17 istorija ir specifikacijos

C-17 ištakos siekia devintąjį dešimtmetį, kai JAV oro pajėgos išreiškė poreikį pakeisti senesnius transportinius lėktuvus, tokius kaip „Lockheed C-141 Starlifter“. Atsižvelgiant į šiuos poreikius, 1981 metais buvo pradėtas kurti naujas transportinis lėktuvas, įveikiantis didelį atstumą ir galintis gabenti sunkius krovinius.

Pirmasis C-17 prototipo skrydis įvyko 1991 m., o 1993 m. orlaivis oficialiai pradėjo tarnybą JAV karinėse oro pajėgose.

„C-17 Globemaster III“ buvo sukurtas atsižvelgiant į eksploatavimo lankstumą, galimybę dirbti iš įvairių oro uostų tipų, įskaitant tuos, kurių kilimo ir tūpimo takai yra trumpi, todėl jų tinkamumas įvairiose taktinėse ir humanitarinėse operacijose yra didesnis.

C-17 lėktuvai gali gabenti didelius ir sunkius krovinius, įskaitant karius, karinę techniką, transporto priemones ir konteinerius. Jų labai mechanizuota sparno konstrukcija ir didelės galios varikliai leidžia pakilti ir nusileisti ant trumpo tako, o tai labai svarbu lauko sąlygomis, kai tradiciniai oro uostai gali būti riboti arba nepasiekiami.

Lėktuvo ilgis – 53 m, sparnų plotis – 51,7 m, aukštis – 17 m. Svoris – 265 tonos, o didžiausias krovinio svoris – 77,5 tonos.

Kreiserinis greitis yra apie 800 km/h, o nuskrendamas atstumas be krovinio – apie 10 000 km. Esant maksimaliai naudingajai apkrovai, atstumas sumažėja iki maždaug 3 200 km, tačiau orlaivyje yra įrengta degalų papildymo ore įranga. Dėl šios priežasties transporto misijas tarp JAV ir Artimųjų Rytų šalių galima vykdyti be sustojimo.

„C-17 Globemaster III“ atliko svarbų vaidmenį daugelyje karinių operacijų, įskaitant Irake ir Afganistane. Teoriškai C-17 gali gabenti daugiausiai 134 karius, tačiau avarinėmis situacijomis bus įlaipinta daug daugiau žmonių. 2021 metų rugpjūtį, evakuojant amerikiečių karius iš Afganistano, net 823 afganai, bėgantys nuo artėjančio Talibano valdžios, įsėdo į vieną iš transportinių lėktuvų.