Net atominiai ginklai. Galingas NATO arsenalas. Kas pasirodys Lietuvos pašonėje

Kaip atrodo NATO branduolinis arsenalas XXI amžiuje?

Trys NATO šalys šiuo metu turi savo branduolinius ginklus. Tai yra JAV, JK ir Prancūzija. Formaliai – tiek pagal tarptautines sutartis, tiek pagal doktriną – branduoliniai ginklai Vakaruose traktuojami kaip strateginiai ginklai, kurie nėra skirti naudoti tiesiogiai mūšio lauke.

Jungtinių Valstijų branduolinį arsenalą sudaro branduolinė triada: sausumos, oro ir jūros priemonės branduoliniams ginklams pristatyti.

Sausumos komponentą sudaro maždaug 450 „Minuteman“ raketų (LGM-30G Minuteman III), esančių šachtose po žeme. Jų diapazonas yra 13 000 km.

Antrasis Amerikos branduolinės triados ramstis yra „Trident II“ raketos, kuriomis ginkluoti povandeniniai laivai. Jungtinės Valstijos šiuo metu turi 14 Ohajo klasės povandeninių laivų (keturi papildomi Ohajo klasės povandeniniai laivai yra pritaikyti įprastoms „Tomahawk“ raketoms gabenti), kurių kiekvienas gali gabenti iki 24 tarpžemyninių balistinių raketų.

Trečiasis Amerikos triados ramstis yra oro bombos B61. Joms gabenti pritaikyti įvairių klasių lėktuvai: nuo B-52 strateginių bombonešių iki F-35 daugiafunkcinių lėktuvų.

Iš viso Vašingtonas disponuoja per 5 000 branduolinių galvučių.

Amerikiečių branduolinis arsenalas, nors – kaip ir B61 bombos – modernizuotas, yra labai senas ir susideda iš aštuntojo dešimtmečio ginklų. Pokytį atneš tik šiuo metu kuriamos tarpžemyninės raketos LGM35-A „Sentinel“ arba sparnuotosios oro raketos AGM-181 LRSO.

Be senųjų bombonešių B-52, šiam ginklui gabenti ketinama pritaikyti ir naujausius, sunkiai aptinkamus bombonešius B-21 „Raider“.

Amerikos branduoliniai ginklai Europoje

Amerikiečių branduoliniai ginklai taip pat yra dislokuoti sausumos bazėse Europoje. Pagal branduolinio dalijimosi programą Belgijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Turkijoje ir Italijoje iš viso yra apie 100 B61 bombų, iš dalies modernizuotų iki naujausio B61-12 varianto.

Tam reikia, kad šios šalys turėtų priemonių branduoliniams ginklams pristatyti. Šiuo metu tokią galimybę turi tik Turkija.

Branduolinio dalijimosi atveju svarbus klausimas yra branduolinio arsenalo kontrolė: jį oficialiai vykdo JAV ir būtent jos turi galimybę nuspręsti dėl jo naudojimo, o tai sumažina branduolinio dalijimosi programoje dalyvaujančių šalių vaidmenį.

Lenkija taip pat pareiškė apie savo norą prisijungti prie branduolinio dalijimosi programos. Vakaruose taip pat pradeda girdėti balsai apie būtinybę aprūpinti Lenkiją branduoliniais ginklais.

Europos branduolinės valstybės

Europos branduolinės valstybės 2023 metais neturi visos branduolinės triados. Šiuo metu JK turi tik tarpžemynines branduolines raketas „Trident II“, gabenamas strateginiais branduoliniais povandeniniais laivais.

Britų branduolinių ginklų nešėjų vaidmenį šiuo metu atlieka keturi „Vanguard“ klasės branduoliniai povandeniniai laivai (HMS Vanguard, HMS Victorious, HMS Vigilant ir HMS Vengeance), kurių kiekvienas gali gabenti iki 16 „Trident II“ raketų.

Prancūzija turi įvairesnį arsenalą. Tai prancūziškos tarpžemyninės balistinės raketos M51.3, gabenamos keturių „Le Triomphant“ klasės branduolinių povandeninių laivų („Le Triomphant“, „Le Téméraire“, „Le Vigilant“ ir „Le Terrible“).

Prancūzija ką tik pradėjo naujos kartos povandeninių laivų (SNLE 3G, Sous-Marin Nucléaire Lanceur d'Engins de Troisieme Génération) kūrimo programą. Laivai palaipsniui bus pradėti eksploatuoti 2035–2050 m.

Paryžiaus branduolinis atgrasymas taip pat grindžiamas antruoju ramsčiu – ASMP-A sparnuotomis oro raketomis, gabenamomis „Rafale“ orlaivių. Verta pabrėžti, kad ASMP raketų šeima nuolat tobulinama: ASMP-A raketų nuotolis viršija 500 km.

Prancūzija kuria naują raketą – hipergarsinę raketą ASN4G (Air-Sol Nucléaire de 4ème Génération), pasiekiančią 8 machų greitį.

Taktiniai branduoliniai ginklai

Formaliai NATO šiuo metu neturi taktinių branduolinių ginklų, o tai teoriškai suteikia Rusijai tam tikrą pranašumą. Toks vertinimas pagrįstas įsitikinimu, kad Kremlius mūšio lauke gali panaudoti taktinį užtaisą, o NATO, negalėdama adekvačiai reaguoti, bus priversta nusileisti ir susilaikyti nuo atsakymo.

Tačiau šis scenarijus pagrįstas neteisingomis prielaidomis. Kol JAV vėl nesukurs taktinių branduolinių ginklų (tokie ginklai egzistavo, bet buvo nurašyti ir sunaikinti), Prancūzija išlieka NATO ramsčiu su ASMP-A raketomis.

Šis ginklas gali būti laikomas ir strateginiu, ir taktiniu, priklausomai nuo panaudojimo konteksto. Juolab kad Prancūzijos branduolinė doktrina leidžia panaudoti branduolinius ginklus kaip „paskutinį įspėjimą“: smūgiu siekiama palyginti nedaug sunaikinimo ir užteršimo, bet kartu parodyti Paryžiaus pasirengimą panaudoti savo branduolinį arsenalą.