Geografijos užgaidos. JAV valstija, kuri nepatenka į NATO „skėtį“. Čia 5 straipsnis negalioja

Švedijai neseniai įstojus į NATO, Aljansui jau priklauso 32 šalys, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, tačiau be vienos valstijos, rašo CNN.

Pasirodo, 49 iš 50 JAV valstijų turi saugumo garantijas, kaip ir kiekviena valstybė narė. Dėl geografijos ir istorijos kaprizų Havajų saloms NATO sutartis netaikoma. Jei JAV karinio jūrų laivyno bazė Perl Harbore arba Indijos ir Ramiojo vandenyno vadovybės būstinė netoli Honolulu būtų užpulta, NATO narės neprivalėtų ginti Havajų.

„Tai keisčiausias dalykas. Žmonės linkę manyti, kad Havajai yra JAV dalis, todėl juos saugo NATO“, – sako Honolulu Ramiojo vandenyno forumo ekspertų grupės prezidentas Davidas Santoro.

Tačiau jis priduria, kad viskas glūdi Aljanso pavadinime – Šiaurės Atlanto sutarties organizacija. Havajai yra Ramiajame vandenyne ir nėra žemyninė JAV dalis, kuri savo rytiniais krantais siekia Atlanto vandenyną. Kai 1949 m. buvo įkurta NATO, Havajai dar nebuvo JAV valstija (ja tapo 1959 m.).

NATO 5 straipsnis numato kolektyvinę gynybą bet kurios valstybės narės puolimo atveju, tačiau 6 straipsnis apriboja 5 straipsnio geografinę taikymo sritį.

„Ginkluotas išpuolis prieš vieną ar daugiau šalių turi būti laikomas ginkluotu išpuoliu prieš bet kurios šalies teritoriją Europoje arba Šiaurės Amerikoje“, – sakoma 6 straipsnyje. Jame taip pat sakoma, kad bet kurios NATO šalies teritorijos turi būti Šiaurės Atlante, į šiaurę nuo Vėžio atogrąžos (Šiaurės atogrąžos, 23° 26′ 22″ į šiaurę nuo pusiaujo).

Davidas Santoro patvirtino, kad 5 straipsnis netaikomas Havajams, tačiau pridūrė, kad 4 straipsnis, reglamentuojantis konsultacijas tuo atveju, kai kyla grėsmė bet kurios narės „teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“, Havajams galiotų.

Jis taip pat pridūrė, kad mažai tikėtina, kad kitos šalys sutiktų įtraukti Havajus į NATO sutartį, nes jos taip pat turi užjūrio teritorijas.

5 straipsnis taip pat negaliotų Puerto Riko, Prancūzijos Gvianos, Folklando salų (JK), Seutos ir Melilijos (Ispanijos teritorijos Šiaurės Afrikoje) atakos atveju.

Pavyzdžiui, 1982 m. NATO neprisijungė prie Jungtinės Karalystės kare su Argentina po to, kai Argentinos kariai įsiveržė į Folklando salas, ginčytiną JK teritoriją Pietų Atlante.

Kai kurie ekspertai teigia, kad per dešimtmečius nuo NATO sutarties pasirašymo šiandieninė politinė padėtis Indijos ir Ramiojo vandenyno regione pasikeitė. Todėl reikėtų į NATO sutartį įtraukti ne tik Havajus, bet ir JAV priklausantį Guamą Ramiajame vandenyne.

Taip yra todėl, kad JAV karinės bazės Havajuose ir Guame galėtų atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį atremiant Šiaurės Korėjos agresiją ir remiant bet kokią galimą Taivano gynybą Kinijos atakos atveju.