„Gyvenimo ir mirties klausimas.“ Yra baisesnių dalykų net už karą

Ukrainiečiai tai puikiai supranta, todėl dauguma pasisako už tai, kad būtų tęsiamas karas prieš V. Putiną tol, kol reikės.

Tokią nuomonę išsakė Ukrainos žmogaus teisių aktyvistė Oleksandra Matvijčuk savo rubrikoje „Financial Times“ puslapiuose. Jei situacija, kai JAV buvo delsiama balsuoti dėl įstatymo projekto pagelbėti Ukrainai, amerikiečiams yra politika, tai Ukrainos gyventojams tai buvo gyvybės ar mirties klausimas.

Rusija ne tik nori užgrobti kuo daugiau teritorijų, Kremlius visiškai nori sunaikinti viską, kas ukrainietiška. Nuo 2022 metų vasario žmogaus teisių aktyvistai užfiksavo daugiau nei 68 tūkstančius okupantų nusikaltimų.

Kalbame apie žmogžudystes, prievartavimus, kankinimus ir pan. O. Matvijčuk priminė susitarimo su Rusijos Federacija šalininkams, kad vienas toks sandoris jau buvo 2014 m.

Tačiau šiandien matome rezultatą. Visus tuos 8 metus Kremlius tiesiog ruošėsi didelio masto karui, todėl negalima daryti jokių nuolaidų ir sutikti su Rusijos Federacijos „taikos susitarimu“. Ateityje Kremlius tik intensyvins atakas prieš civilinę infrastruktūrą Ukrainoje ir bandys destabilizuoti situaciją kitose šalyse.

„Šis košmaras – nesibaigiantis žmogaus skausmo katalogavimas – tik tęsis“, – sakė O. Matvijčuk.

Taip, karas visada yra blogas ir baisus, bet ukrainiečiai supranta, jog būti Kremliaus okupacijoje yra dar blogiau, todėl kova Ukrainoje yra ne dėl žemės, o kova dėl išlikimo.