| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba |
Tai pabaiga. Kas liko iš Putino laivyno bando bėgti į visas puses (Foto)
|
(
(
Montrė konvencija riboja Rusijos galimybę perkelti karo laivus į Juodąją jūrą per Turkijos sąsiaurius. Nepaisant to, viena iš Rusijos korvečių dingo iš Juodosios jūros. Kaip tai įmanoma? Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Dar visai neseniai Novorosijsko uoste, Rusijoje, šalia kitų laivų stovėjo Karakurt klasės (projektas 22800) korvetė „Tuča“. Pirmieji tokio tipo laivai pradėti eksploatuoti 2015 m., o Rusija, nepaisydama rimtų problemų, susijusių su savo laivynu, stato juos įspūdingu tempu. Iki šiol buvo pastatyta 13 iš 16 suplanuotų laivų, nors dauguma jų dar nepradėti eksploatuoti. Karakurt klasės korvetės vandentalpa yra 800 tonų, ilgis – 67 metrai, todėl yra labai mažos korvetės. Jų įgulą sudaro iki 70 karininkų ir jūreivių, o laivai gali judėti iki 30 mazgų greičiu.
Nepaisant mažo dydžio, šios korvetės turi pavojingą arsenalą. Be 76 mm AK-176 pabūklo ir priešlėktuvinės sistemos „Pancir-M“, laive yra dvi „Oniks“ arba „Kalibr“ raketų paleidimo sistemos. Kaip matyti naujuose palydoviniuose vaizduose, Karakurt klasės korvetė „Tuča“ dingo iš Novorosijsko uosto. Nors laivas nepraplaukė per Turkijos sąsiaurius – kurių naudojimą karo atveju riboja Montrė konvencija – jis atsidūrė visiškai kitoje akvatorijoje – Kaspijos jūroje. Šiuo atveju rusai nusprendė perkelti savo laivą vidaus vandenimis. Dėl mažo dydžio ir grimzlės Karakurt klasės korvetės gali plaukti ne tik jūroje, bet ir didesnėse upėse.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
| ||||||||||||||||
Įdomiausi
75
(0)
.png)
.png)
