Situacija keičiasi 180 laipsnių kampu. Netikėti įvykiai. Jie Rusijai sako „ne“

Kinija, antra pagal dydį rusiškų ginklų pirkėja pasaulyje, prarado susidomėjimą naujais Rusijos karinės pramonės pasiekimais, „Financial Times“ sakė Rusijos gynybos ministerijai artimas šaltinis.

Tokią situaciją lėmė pačios Kinijos technologiniai pasiekimai. Pekinas dar domisi Rusijos orlaivių technologijomis, ypač naujausios kartos naikintuvais. Kinija taip pat toliau importuoja sovietinių modelių variklius. Tačiau tuo pat metu Kinija vysto savo technologijas ir ilgalaikėje perspektyvoje neplanuoja pasikliauti rusiškais ginklais. „Tai yra paskutinės sutartys, ir po kelių metų Kinijos susidomėjimas ir čia sumažės“, – pabrėžė FT šaltinis.

Jis teigia, kad situacija pasikeitė 180 laipsnių – dabar Rusija vis labiau domisi pažangiomis Kinijos ginklų sistemomis ir karinėmis technologijomis.

Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, 2023 metais Kinija užėmė 21 % Rusijos ginklų eksporto rinkos. Tik Indija nuperka daugiau rusų ginklų (34 %). Ji, beje,irgi riboja bendradarbiavimą su Rusija ir nebeketina sudaryti naujų rusiškų ginklų pirkimo sutarčių.

Karas Ukrainoje, aišku, labai pakenkė rusiškų ginklų įvaizdžiui. Rusų šarvuota technika sproginėja į kairę ir į dešinę. Be to, išryškėjo rusiškos ginklų kūrimo doktrinos trūkumai. Pavyzdžiui, įgulos išgyvenamumas akivaizdžiai nėra rusų tankų konstrukcijos prioritetas, o ir visos tos tvoros ir stogai ant tankų rodo, kad rusų technologijos sunkiai prisitaiko prie šiuolaikinės karybos realybės. Ukrainiečių dronai atakuoja rusų naftos perdirbimo gamyklas, o Rusija bando pardavinėti savo oro gynybos sistemas kaip geriausias pasaulyje. Nereikia pamiršti ir to, kad rusų išgirti naujausi ginklai tiesiog nepasirodė mūšio lauke. „Armata“ tankai tiesiog neegzistuoja, o penktos kartos naikintuvas Su-57 bijo priartėti prie Ukrainos oro gynybos erdvės, nors turėtų būti nematomas radarams.

Bet, žinoma Indija ir Kinija tiesiog nori pasikliauti savo technologijomis ir savo gynybos pramone. Kai šalis perka savo ginklus, tie pinigai yra investicija į vidinę pramonę, kuria darbo vietas, skatina ekonomikos augimą.