Klastingi įvykiai fronte. Kas per rusų puolimą nutiko su „Starlink“

Rusijos puolimas šiaurės rytų Ukrainoje buvo laukiamas kelis mėnesius, bet vis tiek įvyko netikėtai. Prieš pat invaziją nustojo veikti Ukrainos padalinių palydovinio interneto terminalai „Starlink“, kurie, be kita ko, naudojami perduoti vaizdo srautams iš žvalgybinių bepiločių orlaivių.

125-oji teritorinės gynybos brigada kontroliavo 40 kilometrų sienos su Belgorodo sritimi ruožą ir per bepiločius orlaivius stebėjo, kaip iš Rusijos pusės dislokuojami kariai. Tačiau gegužės 10 d. rytą, kai įvyko invazija, dronai tapo „akli“, rašo „The Washington Post“ (WaPo): komanda prarado visus vaizdo duomenis dėl Rusijos elektroninių trukdžių.

Ryšys vykdomas naudojant „Starlink“ palydovinį internetą: Elono Musko kompanija „SpaceX“ suteikė šį ryšį Ukrainai karo pradžioje. Vėliau Pentagonas iš „SpaceX“ užsakė „Starlink“ terminalus. Sistema valdo daugiau nei 6000 palydovų, esančių žemoje Žemės orbitoje.

„Starlink“ įrenginiai pirmą kartą visiškai atsijungė nuo karo pradžios, rašo WaPo. „Kažkuriuo metu mes visiškai apakome“, – leidiniui sakė 125-osios brigados bepiločių orlaivių padalinio, šaukiniu „Artist“, vadas. „Tai buvo didžiausia problema: nematėme judančių karių, bendravome tik radiju ar telefonu, kurie vis dar veikė. Dronų vaizdai, pasak jo, „tiesiog dingo“.

Prasidėjus puolimui stipri Saulės geomagnetinė audra, kilusi gegužės 10-osios vakarą – gegužės 11-osios rytą, galėjo turėti įtakos „Starlink“ veikimui. E. Muskas pavadino ją „didžiausia per ilgą laiką“, rašydamas, kad „Starlink“ palydovai patiria „didelį spaudimą“.

Per kelias dienas rusų daliniai užėmė daugiau nei tuziną kaimų ir okupavo daugiau teritorijos nei prieš pusantrų karo metų. Mūšiai vyksta 35–65 km atstumu nuo Charkivo. Jei Rusijos armija pasieks 25 km atstumą, ji pirmą kartą nuo 2022 metų rudens galės atnaujinti kai kurių antrojo pagal dydį Ukrainos miesto rajonų apšaudymą.