Niekas nepasekė paskui. Vokietijos iniciatyva žlugo

Vokietija atsiliepė į Ukrainos raginimą stiprinti oro gynybą, pažadėdama atsiųsti kai kurias savo sistemas ir pritraukti pagalbos iš kitų sąjungininkių, tačiau Berlyno pavyzdžiu beveik niekas neseka. Vokietijos iniciatyva žlugo.

Nepaisant Vokietijos raginimų suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų, ypač „Patriot“, kitos šalys nenori aukoti savo sistemų dėl didelių sąnaudų, baiminantis susilpninti savo gynybą ir ilgai laukti pakeitimų.

Apie tai rašo „Politico“.

Berlynas įsipareigojo tiekti 3 iš 11 JAV pagamintų „Patriot“ sistemų, taip pat daugiau nei 50 oro gynybos sistemų „Gepard“ ir „oras-oras“ raketų, galinčių atremti balistines raketas, bombas ir bepiločius orlaivius, kurie daro žalą Ukrainos miestų infrastruktūrai.

Ištisas savaites aukšto rango Vokietijos politikai – daugiausia užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ir gynybos ministras Borisas Pistoriusas – reikalavo, kad sąjungininkai vykdytų savo įsipareigojimą perduoti Ukrainai oro ir raketinės gynybos sistemas „Patriot“.

„Siųsti daugiau yra absoliutus prioritetas“, – sakė Baerbock vizito Kyjive metu.

Pasak jos, Berlynas padėjo surinkti 1 milijardą eurų Ukrainos oro gynybai paremti. Tačiau kitų šalių reakcija buvo menka.

Vokietija pastarąjį mėnesį diskutavo apie iniciatyvą „Neatidėliotini oro gynybos veiksmai“, tačiau šalys partnerės nenori siųsti į Ukrainą labai reikalingų oro gynybos sistemų.

Nors Vokietijos iniciatyva apima tokias alternatyvas kaip SAMP/T, NASAMS, HAWK, IRIS-T ar S-300 oro gynybos sistemas, „Raytheon“ sukurta „Patriot“ išlieka veiksmingiausia prieš atakas. „Patriot“ pranašumai yra akivaizdūs, nes Ukrainos kariai jau yra apmokyti naudoti sunkvežimiuose montuojamą paleidimo sistemą kartu su radarais ir perėmėjais.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas aiškiai pareiškė, kad „yra sistemų, kurias galima perkelti į Ukrainą“. Tačiau susitarti, kaip jos pateks į Ukrainos kariškių rankas, nelengva.

„Nėra Europos lyderystės ir vienybės tarp pagrindinių veikėjų. Skubos jausmas nepadidėjo, dabar jaučiamas didesnis palengvėjimas, kad amerikiečiai vėl imasi reikalų“, – sakė Vokietijos gynybos ekspertas Nico Lange.

Viena iš nenoro siųsti „Patriot“ priežasčių yra ta, kad šios sistemos brangios – kainuoja apie 1 milijardą dolerių už vienetą – ir kiekviena jų paleista raketa kainuoja milijonus.

Be to, šalys nenori susilpninti savo gynybos, sakė Oslo universiteto raketų ekspertas Fabianas Hoffmannas.

„Dėl paramos Ukrainai Vokietija turi didžiulę pajėgumų spragą. „Patriot“ užsakymai vis dažniau vėluoja“, – sakė Hoffmanas.

Iš kitų Europos šalių, turinčių „Patriot“, Ispanija ir Graikija iki šiol atsisakė perskirstyti savo sistemas, nors Madridas siunčia raketas. Lenkija, svarbi ginklų tiekimo Ukrainai šalis, taip pat atsisakė dovanoti vieną iš savo sistemų, nes ministras pirmininkas Donaldas Tuskas tvirtina, kad nėra jokios atsarginės galimybės.

JAV prezidentas Joe Bidenas kreipėsi į Rumuniją, kuri taip pat ribojasi su Ukraina.

„Turiu tai aptarti su Aukščiausiąja gynybos taryba, kad pamatytume, ką galime pasiūlyti ir ką galime gauti mainais, nes nepriimtina palikti Rumuniją be oro gynybos“, – šį mėnesį viešėdamas Baltuosiuose rūmuose sakė Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas.

Neutrali Šveicarija užsakė 5 „Patriot“, tačiau dar nepranešė apie savo pasirengimą išsiųsti savo sistemas, kurių eksploatavimas netrukus bus nutrauktas.

Problema ta, kad šalys lėtai pateikia užsakymus dėl pakeitimų, todėl, kai kuriais vertinimais, daugiau nei dvejus metus atsilieka.

„Jos nori, kad NATO šalys pakeistų vieną sistemą į kitą“, – sakė Hoffmannas.

Vienas iš galimų sprendimų, anot jo, būtų tas, kad šalys, kurios turi „Patriot“, užleistų savo vietą laukiančiųjų sąraše šalims, norinčioms dovanoti esamas sistemas Ukrainai.