Ant karo su NATO slenksčio. Putinui „krito į akį“ konkrečios teritorijos

Rusijos vyriausybė išleido skandalingą dekretą, kuriuo kvestionuojamos dabartinės Rusijos ir NATO jūrų sienos. Maskva metė pretenzijas iš karto į kelias Baltijos šalis, įskaitant Suomiją ir Lietuvą. Pasak rusų, XX a. sutartos jūrų sienos neatitinka „šiuolaikinės geografinės padėties“.

Tačiau kalbant tiesiai šviesiai, rusų tiesiog netenkina dabartinės sienos, rašo portalas TSN. SSRS laikais, kai visos Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – buvo okupuotos Maskvos, Kremliui klausimų dėl sienų tikrai nekilo. Atrodo, kad maskviečiams tai ypač nerūpėjo iki tol, kol neprasidėjo plataus masto karas Ukrainoje. Iki puolimo nė viena iš šių valstybių niekada neketino trukdyti nei prekybai, nei Rusijos karo laivų manevrams Baltijos jūroje. Tačiau 2024 m. gegužės pradžioje Estijos kariuomenės vyriausiasis vadas viešai paragino savo kolegas regione pasiruošti Rusijos blokadai jūroje.

Štai Maskvai ir panūdo iš naujo perbraižyti žemėlapį. Žinoma, niekas nekreiptų dėmesio į kitas rusų išmones ir tuščius pasiūlymus. Lietuva, Latvija, Estija, Latvija ir Suomija yra NATO narės, bet Rusija išėjo iš krašto. Lygiagrečiai su dekretu okupantai pradėjo mokytis naudoti nestrateginius branduolinius ginklus.

Pažymėtina, kad kol kas tiesioginių Rusijos provokacijų Baltijos jūroje nebuvo. Tačiau Maskva zonduoja regioną ir nuolat kursto NATO agresyviai reaguoti. Agentūros „Reuters“ duomenimis, 2024 m. pirmąjį ketvirtį NATO naikintuvai 25 proc. dažniau kilo perimti Rusijos karo lėktuvų, kurie pažeidė arba beveik įskrido į jų dangų.

Žurnalistų teigimu, Rusija kol kas nesiryžta to daryti su naikintuvais ar bombonešiais, tačiau neatsisako skristi arčiau su žvalgybiniais ar transportiniais lėktuvais. NATO teigia, kad rusai niekada nesusisiekia su skrydžių vadovais ir išjungia savo atsakiklius, todėl negalima matyti jų greičio ir skrydžio krypties. Kartu tai labai padidina riziką civilinei aviacijai.