„Tai nebuvo nukreipta į Ukrainą.“ Maskvą ištiko šokas

Ukrainos dronai per kelias dienas smogė į ankstyvojo aptikimo radiolokacinę stotį „Voronež-DM“ ir „Voronež-M“ Krasnodaro krašte ir Orenburgo srityje. Tai ne paprastos radiolokacinės stotys, o strateginiai Rusijos objektai, priklausantys vadinamajai branduolinei triadai.

Apie tai, kokią naudą Ukrainai duos smūgiai šiems objektams ir į kokius radiolokacines stotis galima smogti toliau, „Apostroph“ pakomentavo  Ukrainos ginkluotės ekspertas Olegas Katkovas.

Neseniai Armavire buvo sunaikintos dvi „Voronež-DM“ tipo tolimojo nuotolio ankstyvojo aptikimo radiolokacinės stotys. O dabar kalbama ir apie dar vienos stoties „Voronež-M“, jau metrinio diapazono, sunaikinimą netoli Orsko. Tai ne tik radiolokacinė stotis. Tai labai reikšmingas praradimas, nes šios stotys statomos mažiausiai dvejus metus, o dažniausiai ketverius. Jos skirtos aptikti balistinėms raketoms 6 000 – 8 000 kilometrų atstumu. Tai Rusijos branduolinio smūgio sistemos sudedamoji dalis ir perspėjimo apie raketas sistema.

Tai strateginės Rusijos Federacijos „akys“, kurias dabar aktyviai naikina Ukraina. Dar niekas niekada nebuvo praradęs tokio tipo ankstyvojo aptikimo radiolokacinių stočių. Tai pirmas kartas istorijoje, kai buvo sunaikinta tokia taikinių kategorija, kuri yra tiesioginė Rusijos branduolinės triados dalis.

Kitas svarbus aspektas – į kurią pusę šios stotys nukreiptos.  Jos nebuvo nukreiptos į Ukrainą. Armavire viena iš stočių buvo nukreipta į Balkanus ir rytinę Viduržemio jūros dalį. Tai reiškia, kad jos užduotis buvo aptikti balistinių raketų paleidimą iš povandeninių laivų, esančių tiesiogiai Viduržemio jūroje. Gali būti, kad stotis šiek tiek buvo nukreipta į Krymą, turėdama tam tikrą šoninį „matymą“. Tai reiškia, kad ši stotis niekaip negalėjo būti nukreipta į Ukrainą, o jos užduotis buvo aptikti tarpžemynines balistines raketas.

Antroji stotis, kuri buvo Armavire, tiesiogiai nukreipta į Persijos įlanką ir Indiją, įskaitant Indijos vandenyną, ir šiek tiek į Kiniją.

O Orske esanti stotis „Voronežas-M“ nukreipta tik į Kiniją ir buvo dislokuota priešinga kryptimi nei Ukraina.

Tai reiškia, kad Ukraina dabar „išmušinėja strategines akis“ Kremliui,  atsiranda turi didžiulių spragų perspėjimo apie raketas sistemoje. O tai jau verčia Maskvą jaustis nesaugiai. Juk jei nėra informacijos ir priemonių suprasti, kad skrenda raketos –  tai yra nesaugumo veiksnys.

Antra, tokių radarų kaina yra didžiulė. Tokia stotis nekainuoja 100 mln. dolerių, kaip rašė kai kurie Rusijos leidėjai. Nors tiksli kaina nežinoma, rusai pamiršo pridėti bent vieną nulį. O norint atnaujinti šią stotį, reikia investuoti nemažai lėšų ir išteklių, kurie atiteks šių radarų remontui, o ne, pavyzdžiui, tankų gamybai. Juk karas bet kuriuo atveju yra išteklių paskirstymo klausimas. O jei priešas išteklius išleidžia kitoms užduotims – puiku.

Trečia, jau galime kalbėti apie tokių smūgių sistemiškumą. O tokių radarų Ukrainos smūgių zonoje yra ir daugiau. Ir dabar priešas stengsis juos pridengti. Tuo tikslu jis turi paskirstyti savo oro gynybos priemones. O atsižvelgiant į tai, kad Rusijai jau trūksta priešlėktuvinės gynybos priemonių, ji turėtų paimti kai kurias fronto linijos sistemas ir pastatyti jas ten, kur stovi kiti radarai.

Dar viena stotis „Voronež-DM“ stotis yra už 450 kilometrų nuo Ukrainos. Vienintelė problema ta, kad ji yra Kaliningrade. Tai reiškia, kad dronams reikia skristi virš Lenkijos. Antroji pagal ilgiausią nuotolį yra už Sankt Peterburgo. Ten yra dar vienas „Voronež-M“. Ir jis yra naikinimo zonoje, jei žiūrėsime tiesia linija.