40 000 000 000. Visiškas fiasko. NATO šalys stabdo Ukrainos pagalbą

Vengrija prašo susilaikyti nuo bet kokio pagalbos didinimo, o Turkija baiminasi aktyvaus sąjungininkų dalyvavimo kare su Rusija.

Kai kurios Šiaurės Atlanto aljanso šalys nenori kurti penkerių metų karinės pagalbos fondo Ukrainai. Tikėtina, kad NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tokių planų atsisakys, pranešė informuoti agentūros „Bloomberg“ šaltiniai.

Pagal naująjį pasiūlymą, kuriam kitą savaitę Briuselyje galės pritarti NATO šalių gynybos ministrai, numatytas įpareigojimas per 5 metus Ukrainai skirti ne mažiau kaip 40 mlrd. eurų.

Visos išlaidos bus paskirstytos kiekvienai šaliai, atsižvelgiant į jų bendrojo vidaus produkto lygį. Po to galutinės sumos atsispindės metinėje ataskaitoje, siekiant užtikrinti pinigų skyrimo Kyjivui proceso skaidrumą ir švelniai spausti tas Aljanso nares, kurios nevykdo savo įsipareigojimų.

Žinoma, kad apie pusę išlaidų padengs JAV, likusias įmokas skirs 31 NATO šalis.

Naujasis paramos Ukrainai planas nereikalaus papildomų lėšų ir NATO tikisi, kad jis suteiks Ukrainai daugiau nuspėjamumo dėl paramos lygio ateinančiais metais. Pasiūlymą palaiko daugelis šalių, išskyrus Vengriją: ministras pirmininkas Viktoras Orbanas prašė atsisakyti bet kokių padidintos paramos Ukrainai formų.

Agentūros šaltinių teigimu, Turkija išreiškė susirūpinimą dėl paketo dalių, susijusių su Ukraina, dėl kurių buvo susitarta Vašingtone. Ankara ragina būti atsargiems: karinės pagalbos koordinavimas neturėtų sukurti aktyvaus sąjungininkų dalyvavimo Ukrainos kare įspūdžio.