„Tai padarė tik 2 šalys.“ Lietuva nori įsigyti absoliučiai mirtiną ginklą

Prezidentas Gitanas Nausėda pritaria Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui denonsuoti Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą.

„Prezidentas siekia, kad valstybės gynybai ir Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimui būtų sutelktos visos įmanomos priemonės, taip pat ir kasetiniai šaudmenys“, – atsakyme raštu ELTAI teigė šalies vadovo patarėjas Ridas Jasiulionis.

„Prezidentas pritaria Oslo sutarties dėl kasetinių šaudmenų denonsavimui, tolesnius Lietuvos veiksmus derinant su sąjungininkais“, – pažymėjo jis.

Tiesa, prieš maždaug metus kilus diskusijoms šiuo klausimu, Prezidentūra svarstymus denonsuoti dokumentą vertino kiek skeptiškai ir pažymėjo, jog svarbu įsivertinti galimą tarptautinės bendruomenės reakciją.

Penktadienį KAM registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma denonsuoti konvenciją, draudžiančią naudoti kasetinius šaudmenis.

Kaip nurodo ministerija, Lietuvai pasitraukti iš konvencijos yra prasminga, nes nuo tada, kai valstybė ratifikavo šį dokumentą, iš esmės pasikeitė nacionalinio saugumo situacija. Pažymima, jog regione dauguma kaimyninių šalių nėra konvencijos narės – iš valstybių, besiribojančių su Rusija, šiuo metu konvenciją yra ratifikavusios tik Lietuva ir Norvegija.

Savo ruožtu Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, jog šis klausimas Vyriausybę turėtų pasiekti jau šią savaitę, o Seimui projektas dėl pasitraukimo iš konvencijos turėtų būti pateiktas liepos 11 d.

Lietuvos Seimas ratifikavo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą, 2010 m. gruodį.

Kasetiniai ginklai – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu. Tačiau šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas, gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma itin pavojinga civiliams.