„Ji buvo pagrindinė karinės pagalbos Ukrainai teikėja.“ Galutinis sprendimas gali būti netikėtas

Europa skubiai ruošiasi galimam Donaldo Trumpo sugrįžimui į Baltuosius rūmus. Apie tai rašo „Politico“.

Žurnalistai apklausė daugiau nei 50 diplomatų, įstatymų leidėjų, ekspertų ir politikos technologų iš NATO ir kitų šalių. Daugelis nenorėjo, kad būtų atskleista jų tapatybė.

Nesėkmingas Džo Bideno pasirodymas televizijos debatuose galutinai įtvirtino JAV sąjungininkų įsitikinimą, kad nuo kitų metų jiems Baltuosiuose rūmuose teks dirbti su nauja administracija.

Apskritai NATO šalių strategija bendrauti su D. Trumpo Amerika remsis trimis pagrindiniais dalykais: asmeniniais kontaktais su D. Trumpu ir jo patarėjais, tikintis sumažinti žalą Vakarų civilizacijai; daliniui tam tikrų D. Trumpo reikalavimų, susijusių su Europos gynybos išlaidomis, vykdymas; „kūrybingų diplomatinių ir teisinių priemonių“ kūrimu siekiant apsaugoti NATO prioritetus nuo D. Trumpo administracijos.

Tačiau įgyvendinant šią strategiją teks susidurti su sunkumais.

„Žinoma, didžiausias iššūkis yra tai, kad mes nežinome – ir nemanau, kad kas nors tiksliai žino – ką jis ketina daryti“, – sakė vienas NATO šalies diplomatas.

Dabar Amerikoje daugelis dešiniųjų politikų ir apžvalgininkų skelbia tam tikrą politiką, teigdami, kad kalba D. Trumpo vardu arba kad aptarė ją su D. Trumpu. Tačiau Europos diplomatijai vis dar sunku suprasti, kurie iš šių žmonių iš tikrųjų atstovauja Trumpui, o kurie yra tik naudojasi jo vardu. O tai apsunkina tiesioginį bendravimą su pačiu Trumpu.

„Viena pamoka, kurią Amerikos sąjungininkai išmoko iš pirmosios D. Trumpo administracijos, yra ta, kad asmeniniai santykiai su buvusiu prezidentu ir jam artimiausiais žmonėmis yra svarbiausi“, – rašo „Politico“.

Pastarosiomis savaitėmis keli NATO valstybių narių diplomatai tyliai vyko į Vašingtoną susitikti su konservatyviais akademikais ir žmonėmis, susijusiais su analitiniais centrais, kurie, jų manymu, galėjo daryti tam tikrą įtaką D. Trumpo politikai. Susitikimai atrodė produktyvūs, sakė vienas ambasadorius. Tačiau aplink juos tvyro nežinomybės atmosfera.

„Neaišku, ar žmonės, su kuriais susitinkame, tikrai ten liks, jei D. Trumpas bus išrinktas prezidentu“, – sakė vienas NATO pareigūnas.

Atskira problema yra D. Trumpo požiūris į Rusijos ir Ukrainos karą ir jo noras palikti Ukrainą be karinės paramos.

Iki šiol JAV buvo pagrindinė karinės pagalbos Ukrainai teikėja. Birželio viduryje Briuselyje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime Aljanso nariai preliminariai susitarė dėl plano paramos Ukrainai kontrolę perduoti specialiai sukurtam štabui pačioje NATO. Teoriškai taip pagalbos administravimas taptų „nepriklausomas nuo Trumpo“, kaip sako kai kurie diplomatai. Galutinio sprendimo tikimasi per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone.

Jei planas būtų įgyvendintas, pagalbos kontrolė palaipsniui būtų perduota 200 NATO kariškių grupei Belgijos mieste Monse – grupei, kuri ir toliau bendradarbiautų su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau po NATO vėliava.

„Tačiau neaišku, kiek šie formalūs susitarimai iš tikrųjų galėtų suvaržyti D. Trumpą, jei jis taptų prezidentu“, – rašo „Politico“.