Gyventojai turi ruoštis. Puolimas per artimiausius kelerius metus

Švedijos vyriausybė savo naujausioje nacionalinio saugumo strategijoje apskaičiavo, kad Rusija kelia šaliai ir jos sąjungininkėms laikotarpiu iki 2030 m. didžiausią grėsmę.

„Nereikėtų atmesti ginkluoto išpuolio prieš Švediją ar jos sąjungininkes“, – teigiama dokumente.

Sausio mėnesį ginkluotųjų pajėgų vadas liepė piliečiams „psichologiškai ruoštis karui“. Gynybos sekretorius Paulas Johnsonas sakė, kad Rusijos keliama grėsmė priklausys nuo karo Ukrainoje eigos, tačiau šalis „pasirengusi prisiimti didelę politinę ir karinę riziką“.

Birželio viduryje Rusijos karinis lėktuvas pažeidė Švedijos oro erdvę netoli strategiškai svarbios Gotlando salos Baltijos jūroje.

Rusijai užgrobus Krymą, Švedija pradėjo stiprinti savo karines pajėgas, o po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais nusprendė stoti į NATO. 2024 m. kovą, po 200 neutralumo metų, ji tapo visateise Vakarų karinio aljanso nare.

Švedija naujojoje strategijoje didelį dėmesį skiria savo nacionalinio turto apsaugai, ypač šalies šiaurėje, kur 2023 metais Laplandijos Kirunoje buvo aptikti didžiausi Europoje retųjų metalų telkiniai.

Retieji metalai periodinėje elementų lentelėje sudaro septyniolikos cheminių elementų grupę – penkiolika lantanidų, skandžio ir itrio. Jie Žemėje yra reti, tačiau yra labai reikalingi šiuolaikiniuose gamybos procesuose. Jie naudojami technologijų pramonėje, baterijų, katalizatorių gamyboje, raketoms ir daugelyje kitų dalykų, kas galėtų užtikrinti ES nepriklausomybę nuo Kinijos ir Rusijos.

Retieji metalai taip pat svarbūs ekologiškoms technologijoms, įskaitant vėjo turbinas ir elektrines transporto priemones. Šiuo metu 98 procentai ES naudojamų retųjų metalų yra importuojami iš Kinijos.