Gyvybės pėdsakai Marse. „Aiškiausias iki šiol rastas įrodymas“

Mėginys buvo išgręžtas 2024 m. liepos 21 d. raudonojoje uolienoje, pavadintoje Cheyava Falls pagal krioklį Kolorado valstijos Didžiajame kanjone. Tai pirmasis Marso gabalėlis, kuriame yra organinių molekulių, kurias ištyrė „Perseverance“, nurodo „TVP“.

„Negalime teigti, kad tai gyvybės požymis. Tačiau tai įtikinamiausias iki šiol rastas mėginys,“ – pripažįsta Katie Stack Morgan iš NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos.

Tai ne pirmas toks Raudonojoje planetoje aptiktas pėdsakas. 2014 m. roveris „Curiosity“ aptiko organinių molekulių Gale kraterio regione. Tačiau panašus atradimas nebuvo pakartotas nuo 2021 m., kai „Perseverance“ nusileido išdžiūvusiame Jezero ežere.

Tiriama rausva uoliena yra nusėta mažais baltais taškeliais su juodais pakraščiais. „Perseverance“ ištyrė jos cheminę sudėtį ir nustatė, kad apvaduose yra geležies fosfato dalelių. Žemėje panašios tekstūros ir cheminės sudėties žiedai siejami su senovine mikrobų gyvybe. Tyrėjai apskaičiavo, kad žiedus formuojančios cheminės reakcijos gali būti mikrobų energijos šaltinis.

Tačiau uoliena pasižymi kitokiomis savybėmis, nes ją perskrodžia baltos kalcio sulfato gyslos. Šios gyslos užpildytos milimetro dydžio olivino kristalais. Tai mineralas, kuris susidaro iš magmos. Tai, kad toje pačioje uolienoje yra ir dėmių, ir šių vulkaninių savybių, rodo skirtingas jos kilmės galimybes.

Supratus, kaip uoliena susiformavo, galima nustatyti, kiek tikėtina, kad joje buvo tinkamos sąlygos ir temperatūra biologiniams organizmams veistis. Taip pat gali būti, kad dėmės atsirado ne dėl gyvybės, o pavyzdžiui, dėl cheminių reakcijų uolienoje veikiant vandeniui. Vienintelis būdas tai išsiaiškinti - atvežti iškastą medžiagą į tinkamai įrengtas laboratorijas ir ją ištirti.