Šimtai taikinių Rusijos taikiklyje. Branduolinis šleifas visoje Europoje (Video)

„Financial Times“ atskleidė, kad Rusija apmokė savo karinį jūrų laivyną smogti taikiniams giliai Europoje panaudojant branduolines raketas, jei įvyktų konfliktas su NATO.

Žemėlapiai, kuriuose pavaizduoti tolimi taikiniai, kaip vakarinė Prancūzijos pakrantė ir Barrow-in-Furnessas JK, buvo detalaus instruktažo pareigūnams dalis prieš invaziją į Ukrainą, priduriama pranešime.

Cituodamas 29 slaptas Rusijos karines bylas, FT leidinys anksčiau pranešė, kad Maskva praktikavosi panaudoti taktinius branduolinius ginklus ankstyvosiose konflikto su didžiąja pasaulio galia stadijose.

Dokumentai, kuriuos FT parodė Vakarų šaltiniai, atskleidžia Rusijos planus dėl didelio masto smūgių visoje Vakarų Europoje ir prognozuoja, kad konfliktas su Vakarais išplis už NATO sienų.

2008–2014 m. parengtuose dokumentuose yra taikinių, numatytų sunaikinti raketomis su įprastomis arba taktinėmis branduolinėmis galvutėmis, pabrėžiant ankstyvus branduolinius smūgius, pranešė FT.

Teigiama, kad Rusija taip pat gali dislokuoti branduolinius ginklus antvandeniniuose laivuose, padidindama konfliktų ar avarijų riziką.

Dokumentuose teigiama, kad „didelis manevringumas“ leidžia laivynui atlikti „staigius ir prevencinius smūgius“ bei „didelės galios raketų smūgius įvairiomis kryptimis“.

Branduoliniai ginklai „paprastai“ skirti naudoti „kartu su kitomis naikinimo priemonėmis“, kad būtų pasiekti Rusijos tikslai, priduriama pranešime.

Anot FT, dokumentus peržiūrėję analitikai nustatė, kad bylos atitinka NATO vertinimą dėl Rusijos karinio jūrų laivyno tolimojo nuotolio raketų grėsmės ir galimo greito Rusijos branduolinių ginklų panaudojimo.

Žemėlapiuose, sukurtuose demonstracijai, o ne operatyviniam naudojimui, išryškinti 32 NATO taikiniai visoje Europoje. Williamas Alberque, buvęs NATO pareigūnas, dabar dirbantis Stimsono centre, FT sakė, kad pavyzdį sudaro „šimtai, jei ne tūkstančiai visoje Europoje nurodytų taikinių, įskaitant karinius ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus“.

Rusijos pajėgumas smogti visoje Europoje reiškia, kad taikiniams visame žemyne ​​kiltų pavojus, kai tik jos karinės pajėgos susidurs su NATO pajėgomis priešakinėse šalyse, tokiose kaip Baltijos šalys ir Lenkija, sakoma ataskaitoje.

Be Prancūzijos ir Anglijos, Rusijos planas apima galimą nusitaikymą į Norvegiją, Vokietiją, vietas Juodojoje jūroje ir Kaspijos ežere, taip pat Ramiojo vandenyno regioną, kur sąjungininkės Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja gali būti įtrauktos į konfliktą, rašo FT.

„Rusų karo samprata yra totalus karas. Jie mato šiuos dalykus (taktines branduolines galvutes) kaip potencialius karo ginklus. Jie gana greitai norės juos panaudoti“, - sakė Midlberio tarptautinių studijų instituto Monterėjuje profesorius Jeffrey'us Lewisas. 

Taktiniai branduoliniai ginklai, gabenami iš sausumos, jūros ar lėktuvų paleidžiamų raketų, yra trumpesnio nuotolio ir mažesnės griaunamosios galios, palyginti su didesniais „strateginiais“ ginklais, nukreiptais į JAV.

Tačiau šie ginklai vis dar išskiria daug daugiau energijos nei branduolinės bombos, panaudotos Nagasakyje ir Hirosimoje 1945 m. Anot pranešimo, pristatyme taip pat buvo aptarta „demonstracinio smūgio“ galimybė arba branduolinio ginklo susprogdinimas atokioje vietovėje siekiant įbauginti Vakarų šalis prieš prasidedant realiam konfliktui.

Nors Rusija oficialiai nepripažino šios taktikos, toks smūgis parodytų „tiksliųjų nestrateginių branduolinių ginklų prieinamumą ir pasirengimą naudoti“ bei „ketinimą panaudoti branduolinį ginklą“, sakoma pranešime.

„Jie (rusai) nori, jog baimė, kad Rusija panaudos branduolinį ginklą, būtų stebuklingas raktas, atskleidžiantis Vakarų sutikimą“, – sakė buvęs NATO Ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir masinio naikinimo ginklų neplatinimo centro direktorius W. Alberque.

NATO apskaičiavo, kad šalys narės turi mažiau nei penkis procentus joms reikalingų oro gynybos pajėgumų, o nutekinti dokumentai taip pat atskleidžia, kad Rusija išlaikė galimybę dislokuoti taktinius branduolinius ginklus antvandeniniuose laivuose, nepaisant 1991 m. susitarimo su JAV, kurios sutiko tai pašalinti.

Birželį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pastebėjo, kad Europa „daugiau ar mažiau nenaudinga“.