„Jie paliko dar vieną skylę“

Šių metų pavasarį generolas pulkininkas Aleksandras Lapinas, kuris prižiūrėjo saugumą Kursko srityje, paleido pasienio regiono apsaugą prižiūrėjusią tarybą. Tuomet jis teigė, kad tik armija turi pakankamai pajėgų ir išteklių apsaugoti Rusijos sieną.

Kaip rašo „The Wall Street Journal“, dėl šio sprendimo šalies agresorės gynyboje atsirado dar viena skylė, kuria Ukrainos kariuomenė pasinaudojo žaibiškam puolimui Kursko srityje.

Straipsnyje teigiama, kad Lapinas susidūrė su didžiuliu žmonių trūkumu, tačiau jo klaida būdinga aukščiausiajai vadovybei, kuri dažnai nesupranta kovos veiksmų realijų.

„Nuo pat karo pradžios Rusijos centralizuotas mąstymas „iš viršaus į apačią“, kuris yra vienas iš būdingų Rusijos bruožų valdant prezidentui Vladimirui Putinui, atsiliepė mūšio lauke. Jis neleido Kremliui blaiviai planuoti, o kai šie planai žlugo, neleido Rusijos pajėgoms improvizuoti reaguojant į greitus įvykius“, – rašoma straipsnyje.

Buvęs JAV diplomatas Williamas Courtney pažymėjo, kad Rusijos valdžios vertikalė vis dar veikia, tačiau dabar ji kenkia jų tikslams. Visų pirma, dėl tokio vadovavimo modelio Rusijos Federacijai neįtikėtinai sunku reaguoti į netikėtus, greitai besiklostančius įvykius, ir niekas vietoje nesiima iniciatyvos.

Kartu neaišku, ar Lapino paleista taryba būtų padėjusi organizuoti nuoseklų atsaką. Ši tarpžinybinė institucija jungė kariškius ir vietos bei regionų saugumo pareigūnus. Nesant centralizuotos institucijos, Rusijos pastangos kovoti su Ukrainos kariuomene buvo chaotiškos ir neveiksmingos. Dabar Rusijos atsakui į invaziją vienu metu bando vadovauti Rusijos vidaus reikalų ministerija, FSB ir Gynybos ministerija.

„Rusija vis dar organizuoja atsaką į šią invaziją į Ukrainą. Į ją reaguojama gana lėtai ir fragmentiškai. Iš dalies dėl to, kad neaišku, kas tam vadovauja“, – sakė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos vadas generolas Christopher Cavoli.