„Tai buvo Ch-101.“ Didžiulė konfrontacija su Rusija. Rumunija kelia savo naikintuvus

Naktį iš rugsėjo 7-osios į 8-ąją į Rumunijos oro erdvę įskrido du Rusijos dronai. Tai įvyko atitinkamai 2:20 ir 2:38 Tulčės ir Konstancos apylinkėse.

Kaip rašoma „Defense Express“ tinklalapyje, Rusijos dronai privertė Bukareštą iš 86-osios oro bazės pakelti budinčių F-16 lėktuvų porą, tačiau Rumunijos oro erdvę pažeidę pašaliniai objektai spėjo ją palikti dar prieš atvykstant lėktuvams.

Tai klasikinė Rusijos taktika, kai bepiločiai orlaiviai ar sparnuotosios raketos atakuoja taikinius Ukrainoje iš gynėjams draugiškų šalių krypčių. Tai verčia ukrainiečius šiuose ruožuose aktyvuoti oro gynybos sistemas, kurios kitu atveju galėtų būti dislokuotos svarbesniuose regionuose, pavyzdžiui, Donecko srityje.

Labiausiai tikėtina, kad objektai, patekę į Rumunijos oro erdvę, buvo dronai „Shahed“ arba galbūt sparnuotosios raketos Ch-101. Numušti tokius objektus kariniu orlaiviu paprasta, tačiau taikos metu tam taikoma daugybė apribojimų.

Net kai pilotas radare pamato taikinį, jis turi jį vizualiai atpažinti. Tuo tarpu radaras negali aiškiai parodyti, ar, pavyzdžiui, įtariamasis yra dronas yra sraigtasparnis. Be to, pasienyje tai galėtų būti ir Ukrainos orlaivis.

Tam reikia priskristi arti, o atsižvelgiant į tai, kad Rusijos objektai NATO oro erdvėje išbūna keletą minučių, perimti juos sąjunginėje šalyje iš esmės neįmanoma. Be to, kariniai orlaiviai taikos metu negali viršyti garso greičio, todėl pailgėja laikas, reikalingas pasiekti incidento vietą.

Taip pat verta paminėti, kad numušti tokį objektą gali būti pavojinga. Pašalinus jį iš arti, nuolaužos gali sugadinti orlaivį. Nukritęs ant žemės, jis taip pat gali, pavyzdžiui, sukelti gaisrą miške ar patekti į gyvenamąją zoną. Todėl tiek Rumunijos, tiek Lenkijos reakcija į rusų bepiločių orlaivių įsiveržimą nebestebina.