Nepatiks nei Zelenskiui, nei Putinui. Naujasis taikos planas

Italijos laikraščio „Republika“ žiniomis, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas rengia taikos planą, į kurį įtrauktas ir okupuotų Ukrainos teritorijų perdavimas Rusijai.

Tekste teigiama, kad kancleris O. Scholzas stengiasi privesti Rusijos Federaciją prie derybų stalo, darant prielaidą, kad Kyjivas priims teritorines nuolaidas.

Jį šokiravo pražūtingi rinkimų rezultatai dviejose Vokietijos žemėse – Tiuringijoje ir Saksonijoje, kur kraštutinių dešiniųjų partija AfD laimėjo daugumą.

Anot laikraščio, O. Scholzas mato galimybę išsaugoti savo poziciją būtent sprendžiant „Ukrainos klausimą“.

Jei prie O. Scholzo iniciatyvos prisijungs globalių Pietų šalys, vadovaujamos Kinijos ir Indijos, taikos derybų tikimybė gerokai išauga. Bendrai vienos iš pirmaujančių Vakarų šalių, kaip ir globalių Pietų šalių, platformai bus beveik neįmanoma pasipriešinti.

Tačiau tai nereiškia, kad Ukraina ar Rusija iš karto palaikys tokią iniciatyvą ar net, nepaisant jos, tęs karinius veiksmus. Negana to, abiejų kariaujančių šalių lyderiai jau padarė ne vieną pareiškimą, atmesdami teritorinius kompromisus. Be to, Ukrainos pajėgų Kursko puolimas dar labiau apsunkino paliaubų idėją.

Nors pradinės Kyjivo ir Maskvos pozicijos kalbant apie derybas iš esmės žinomos, akivaizdu, kad jei derybos įvyks, teks rasti kompromisą. Taip pat ir operacija Kursko srityje keičia derybų poziciją. Rusijos Federacija negali priimti paliaubų palei fronto liniją, nes ji yra jos tarptautiniu mastu pripažintoje teritorijoje.

Nors Rusijos Federacija į savo sudėtį įtraukė keturias Ukrainos provincijas, yra karinių-biurokratinių terminų, aiškiai apibrėžiančių veiksmų mechanizmus, nustatytus 2022 m. rudenį.

Todėl šios keturios teritorijos, kurios pagal tarptautinę teisę yra Ukrainos žemėje ir kurias integravo Rusijos Federacija (nors ir ne visiškai), yra sritys, kuriose galioja „karinė padėtis“. Kursko srityje, kaip ir kitose pasienio zonose, Rusija įvedė „vidutinio lygio atsaką“.

Šia prasme akivaizdu, kad Rusija derybų objektu laiko keturis Ukrainos regionus, bet ne Kursko sritį. Tai sukuria tam tikrų problemų Kremliuje, kai kalbama apie taikos derybas. Ukrainos diplomatija galėtų prašyti savo sąjungininkų, įskaitant pasaulio Pietų šalis, priversti Rusiją derėtis.

Tokiu atveju Rusijai neliktų nieko kito, kaip arba aiškiai parodyti, kad ji yra pasirengusi dialogui ir deryboms, net ir susiklosčius nepalankiai situacijai vietoje, arba atsisakyti prekiauti savo teritorija. Šalys, laikomos Rusijos sąjungininkėmis, visų pirma Kinija, kuri pati ne kartą ragino derybas, nebūtų pačios laimingiausios dėl tokio atsisakymo.

Viso karo metu Kremlius pasaulinei visuomenei prisistatė kaip deryboms pasirengusi šalis, kuri suprato, kad jos reikalavimai ir situacija vietoje skiriasi. Tačiau dabar, kai padėtis yra kiek sudėtingesnė, derybų galimybė ryžtingai atmetama.

Kita vertus, kol kas nežinoma, koks Kyjivo tikslas Kursko srityje. Jei idėja yra prekiauti Rusijos teritorija, tai kyla klausimas, į ką Ukraina tą teritoriją iškeistų. Karine-strategine prasme tai tik pora kaimų ir mažesnių miestelių, kurie lygiaverčiais mainais Ukrainai nieko reikšmingo neatneštų.

Visi šie klausimai bus iškelti tik tada, kai O. Scholzo iniciatyva išsipildys ir Kinija jį palaikys. Kancleris dar oficialiai nepatvirtino, kad ji egzistuoja.

Jei tikrai toks yra Vokietijos kanclerio planas ir tai nėra dar viena viešųjų ryšių iniciatyva, tuomet atsivertų galimybė išspręsti anksčiau minėtus kontroversiškus klausimus.

Tačiau kol kas tiek Ukraina, tiek Rusija dėl savų priežasčių stengiasi, kad šis planas nebūtų įgyvendintas.