4 galingos priežastys. Karo pabaiga jau ateinančiais metais

Respublikonas Zalmay Khalilzadas, buvęs JAV ambasadorius JT ir Irake bei specialusis atstovas Afganistanui George'o Busho kadencijos metu Baltuosiuose rūmuose, pristatė keletą veiksnių, dėl kurių, anot jo, kitais metais baigsis karas Ukrainoje.

Interviu „National Interest“ Z. Khalilzadas sakė, kad yra keturios priežastys, kodėl 2025-ieji gali būti Ukrainos karo pabaigos metai, tačiau taip pat yra daug sąlygų, pagal kurias jis gali tęstis artimiausioje ateityje.

Svarbiausia yra didelis atotrūkis tarp Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio.

Pirmasis veiksnys: Kursko srities puolimas.

Tai puikus ir drąsus Ukrainos kariuomenės žingsnis pulti Rusijos Kursko sritį. Per trumpą laiką jis neabejotinai turėjo didelės įtakos situacijai – karas persimetė į pačią Rusiją, o Maskva pasirodė pažeidžiama. Dėl tokių įvykių karo tęsimas tikriausiai tarp rusų tapo dar prieštaringesnis.

Išpuolis Rusijoje taip pat sustiprino Ukrainos moralę. Didžiąją šių metų dalį ukrainiečiai kariavo ir kentėjo ekonomiškai, todėl karui parama silpnėjo. Ukrainos puolimas taip pat pristabdė Vakarų politinio palaikymo šaliai mažėjimą. Dėl to Rusijai atsirado papildomų karinių ir reputacijos išlaidų, o jei pavyks išlaikyti Rusijos teritorijos okupaciją, tai gali būti koziris derybose dėl karo pabaigos.

Antras veiksnys: ukrainiečių pažanga yra labai rizikinga.

Ukrainos pajėgų veržimasis į Rusiją buvo labai rizikingas dalykas. Apie 10 000 karių turėjo būti atitraukti iš ankstesnės kritinės gynybos misijos Rytų Ukrainoje – suteikiant Kremliui galimybę tuo pasinaudoti, kaip jis iš tikrųjų padarė, ypač Donecke, kur V. Putino pajėgos žengia į priekį. Kita vertus, Rusijos taktika darosi vis žiauresnė, todėl ukrainiečių aukų ir nuostolių daugėja tiek mūšio lauke Rytų Ukrainoje, tiek kitur.

Atrodo, kaip įvertino šis užsienio politikos ekspertas, kad Rusijos tikslas artėjančiai žiemai yra kiek įmanoma suluošinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Išpuolių prieš Ukrainos gamybos įrenginius ir infrastruktūrą daugėja ir tikėtina, kad jie tęsis. Greičiausiai dėl to sumažės elektros energijos prieinamumas iki maždaug dvylikos valandų per parą, o tai bus didžiulė našta civiliams gyventojams ir karo tęsimas tikriausiai taps dar nepopuliaresnis.

Trečias veiksnys: ribotos abiejų pusių didelio karinio eskalavimo galimybės.

Rusijos ir Ukrainos galimybės dideliam kariniam eskalavimui yra labai ribotos ir rizikingos. Ukraina nori daug tolimojo nuotolio ginklų, kurie dar labiau kels grėsmę Rusijai ar tiesiogiai įtrauks NATO arba atskiras nares į konfliktą. Ukrainos prezidentas ir jo komanda tikriausiai mano, kad tai būtų žingsniai, galintys pakreipti karą sau palankia linkme.

Tačiau abiejų šių variantų perspektyvos nėra didelės dėl galimos rizikos, susijusios su eskalavimu ir konfliktu tarp Rusijos ir Vakarų, kaip vertina JAV ir kiti pagrindiniai Vakarų lyderiai. Tuo tarpu Rusija grasino panaudoti branduolinį ginklą, tačiau toks žingsnis keltų didžiulę riziką įvairiuose frontuose ir mažai tikėtina, kad tai įvyks, išskyrus ekstremalias aplinkybes. Anot Z. Halilzado, realus yra neišvengiamas susitarimas arba sutartis po dar kelerių metų kovos.

Ketvirtas veiksnys: karo pratęsimas neribotam laikui nėra palankus JAV ir Europai.

JAV vaidmuo buvo labai svarbus remiant, kaip teigiama, didvyrišką Ukrainos pasipriešinimą, o europiečiai buvo antras pagal svarbą šios paramos šaltinis. Tačiau po artėjančių prezidento rinkimų JAV greičiausiai laikui bėgant sumažins savo paramą. Jei jis bus išrinktas, Donaldas Trumpas netrukus pradės pasisakyti už diplomatinį sprendimą, anot amerikiečių diplomato, tačiau demokratų kandidatei Kamalai Harris bus sunku išlaikyti esamą paramos lygį.

Tendencija Europoje, ypač Vokietijoje, po neseniai įvykusių rinkimų, kai politinės grupės, prieštaraujančios karui Ukrainoje, pelnė daug  balų, greičiausiai paskatins Berlyną reikšmingai pakoreguoti savo politiką.