Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Estija ir Suomija rengia Suomijos įlankos gynybos planus. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Estijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Andrus Merilo sako, kad karinis bendradarbiavimas tarp Suomijos ir Estijos stiprėja ir yra orientuotas į jūrų gynybą. Merilo leidiniui „Helsingin Sanomat“ sakė, kad tikslas yra sukurti konkrečius planus, kurie leistų sąjungininkams pavojaus atveju uždaryti Suomijos įlanką Rusijos laivams. „Jūrų gynyba yra ta sritis, kurioje bendradarbiavimas tarp Suomijos ir Estijos turėtų stiprėti ir galbūt galėsime susidaryti konkretesnius planus, kaip prireikus visiškai blokuoti priešininko veiklą Baltijos jūroje, tiesiogine prasme. Kariniu požiūriu tai yra pasiekiama, esame tam pasiruošę ir judame ta kryptimi“, – sakė jis. Merilo sakė, kad Suomijos įlankos uždarymas priklauso nuo saugumo situacijos. „Jei yra grėsmė ir tai būtina, esame pasirengę tai padaryti, kad apsisaugotume“, – sakė jis. Merilo nepatikslino, ar planai jau egzistuoja. Buvęs Estijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Martinas Heremas sakė, kad artimiausiais metais būtų galima užblokuoti Suomijos įlanką ir prireikus trukdyti susisiekimui tarp Sankt Peterburgo ir Kaliningrado. 2022 metais Estija išdėstė planus išplėsti savo karinį jūrų laivyną. Ji investavo į jūrines minas ir tolimojo nuotolio priešlaivines raketas „Blue Spear“. Apie Baltijos jūros gynybą Heremas kalbėjo ir šių metų pradžioje. „Lenkijos ilgalaikė strategija iš pradžių buvo orientuota į grėsmes jūroje. Buvęs Lenkijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Raimundas Andžejčakas uždavė paprastą klausimą: kodėl turėtume leisti rusams kelti rūpesčius Baltijos jūroje, kai galime sunaikinti jų laivus iš toli arba įkalinti juos jų gimtuosiuose uostuose?“, – liepą jis sakė „The Baltic Sentinel“. „Apskaičiavome, kiek raketų reikia Rusijos Baltijos laivynui neutralizuoti, ir padarėme išvadą, kad Baltijos jūros šalys turėtų kolektyviškai investuoti milijardą eurų, kad ženkliai apribotų laivyno veiklą. Tai paskatino mane teikti ankstesnę rekomendaciją įsigyti priešlaivinių raketų“, – sakė Heremas.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|