Smūgis iš savų. Tokio pažeminimo Putinas neturėjo visus 30 metų

Nepriklausoma Rusijos nuomonės tyrimų kompanija „Kronika“ atliko apklausą, kuri rodo, kad rugpjūčio 6 dieną Ukrainos įsiveržimas į Rusijos Kursko sritį pakeitė gyventojų nuomonę apie karą Ukrainoje.

„Kuo ilgiau tęsiasi karas, tuo mažiau žmonių tiki, kad jis baigsis gerai jiems ir Rusijai“, – „Newsweek“ sakė Rusijos opozicijos politikas ir vienas iš „Kronikos“ įkūrėjų Aleksejus Miniajlo.

„Newsweek“ nurodo, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslai dėl „specialiosios karinės operacijos“, kaip Maskva vadina invaziją į Ukrainą, yra dviprasmiški, tačiau plačiąja prasme jie apima Ukrainos ryšių su NATO susilpninimą arba nutraukimą, ukrainiečių nacionalizmo pažabojimą ir teritorinių laimėjimų plėtrą.

Tyrimas, atliktas su nepriklausoma apklausų bendrove „IxtrimScan“, atskleidžia, kad 49 procentai rusų pritaria Rusijos armijos išvedimui ir taikos deryboms su Ukraina, net jei karo tikslai nepasiekti. Tai 9 procentiniais punktais daugiau nei šių metų sausį, kai tokiam žingsniui pritarė 40 procentų respondentų.

Trečdalis iš jų, arba 33 procentai, nepritartų pasitraukimui tokiomis sąlygomis, o tai yra mažiau nei ankstesni 39 procentai, parodė rugsėjo 10–17 dienomis atlikta apklausa, apėmusi daugiau kaip 800 respondentų.

Miniajlo sakė, kad rusai ketina išreikšti daugiau paramos, kai Rusijai pasiseks daugiau, kaip buvo pavasarį, kai jų kariai veržėsi į Ukrainos Donecko sritį.

„Ukrainos invazija į Kursko sritį sukrėtė daugelį ir sumažino norinčiųjų kovoti, kol bus pasiekti tikslai, skaičių“, – sakė jis.

Apklausa taip pat atskleidė, kad dauguma, t. y. 63 procentai respondentų, norėtų, kad per ateinančius metus būtų sudaryta taikos sutartis su Ukraina su abipusėmis nuolaidomis.

Apklausa taip pat parodė didėjantį rusų nenorą dalyvauti kare. Mažiau nei trečdalis iš jų, arba 29 procentai, pareiškė palaikantys naują Rusijos mobilizacijos bangą.

„Newsweek“ teigimu, valstybinės viešosios nuomonės apklausos Rusijoje nėra laikomos itin tikslios. „Kronika“ teigia, kad jų apklausose atsižvelgiama į atsakymus, pateiktus į daug klausimų, ir taip pateikiamas tikslesnis visuomenės nuomonės vaizdas.

Tokio pažeminimo Putinas neturėjo visus 30 metų

Miniajlo sakė, kad „IxtrimScan“ tyrimas atskleidžia, jog apklausos Belgorodo, Briansko ir Kursko pasienio regionuose tuo metu, kai buvo įvykdytas Ukrainos išpuolis, rodo, kad deklaruojama parama karui auga dėl „susibūrimo po vėliava“.

„Tačiau, kai žmonės tiesiogiai susiduria su pasekmėmis, pavyzdžiui, kai jie turi palikti teritoriją, kad pabėgtų, kai jų namas sunaikinamas arba kai jie tampa užpuolimo liudininkais, jų parama smunka. Dauguma tų, kurie išreiškia paramą, yra žmonės, kurie absoliučiai niekada nebuvo susidūrę su niekuo, kas susiję su karu. Kai žmonės pradeda jausti, kad artėja karas, nesvarbu, ekonominis ar kitoks, jie praranda tikėjimą“, – sakė jis.