„Baimė JAV.“ Kinija to nedarė 44 metus. 12 000 km (Foto, Video)

Netikėtas Kinijos balistinės raketos bandymas

Susidūrusi su augančia konkurencija su JAV dėl dominavimo Ramiojo vandenyno regione, Kinija nusprendė žengti drąsų žingsnį.

Rugsėjo 25 d. Pekinas sėkmingai išbandė savo tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM). Pati informacija nebūtų tokia svarbi, jei ne tai, kad raketa buvo paleista į tarptautinius Ramiojo vandenyno vandenis.

Paskutinė tokia situacija susiklostė 1980 metų gegužę, kai kinai paleido raketą DF-5, kuri nuskriejo 9070 km.

#BREAKING: ⚠️🇨🇳

China has carried out a test launch of its DF-41 ICBM, first ICBM test in over 40 years, missile has range of 15000km & is capable of reaching US mainland. pic.twitter.com/PSQ5JnPicU

— Global Watch (@Global_Watch24) September 25, 2024

Pekinas neatskleidė, kur tiksliai nusileido paleista raketa, teigdamas, kad ji „pateko į numatomas jūros zonas“ ir „visos suinteresuotos šalys buvo informuotos iš anksto“.

Nepaisant to, remdamiesi turima informacija ekspertai padarė išvadą apie galimą raketos skrydžio trajektoriją. Ji turėjo nuskristi apie 12 000 kilometrų, pasiekdama Ramiojo vandenyno pietus, netoli Prancūzijos Polinezijos.

Daugelio komentatorių nuomone, toks unikalus bandymas yra aiškus signalas JAV. Kinija greičiausiai nori parodyti savo branduolinių pajėgumų plėtrą tarpžemyninių balistinių raketų, galinčių pasiekti tokias JAV teritorijas kaip Havajai, srityje.

🚀🇨🇳 #China test-fired an #ballistic #IntercontinentalMissile (ICBM), likely the DF-41, with a range of about 12,000 km.

The DF-41 is China's longest-range missile, capable of reaching speeds of up to Mach 25 and designed to carry up to 10 nuclear warheads.

📌Read more:… pic.twitter.com/LbBsEmbmka

— News.Az (@news_az) September 25, 2024

Pekinas paskelbė, kad raketa su butaforine kovine galvute buvo paleista 8:44 vietos laiku. Remiantis turima informacija, paleidimas įvyko netoli Hainano salos Pietų Kinijos jūroje. Tai įdomu, nes tame regione nėra žinomų raketų paleidimų šachtų.

Vadinasi, labai tikėtina, kad kinai balistinę raketą paleido iš mobiliojo paleidimo įrenginio. Spėjama, kad greičiausiai tai buvo DF-41, didžiausia Kinijos ketvirtos kartos raketa, kurios gamyba pradėta 2019 m. Turimais duomenimis, iki 2021 metų kinai turėjo 21 mobilųjį raketų paleidimo įrenginį DF-41.

Šios balistinės raketos yra vienas pavojingiausių Pekino branduolinių ginklų. Kiekviena tokia raketa gali nešti branduolinius užtaisus: arba 10 kovinių galvučių – kiekvienos galia yra 150 kT, arba 8, kurių kiekvienos galia yra 250 kT. Galimo konflikto metu raketos DF-41 skristų į vakarinę JAV pakrantę, sukeldamos siaubingą sunaikinimą.

Raketos DF-41 taktiniai ir techniniai parametrai:

• Ilgis: 22 m 
• Plotis: 2,25 m 
• Bendras svoris: 22000 kg 
• Kovinės galvutės svoris: 2500 kg 
• Maksimalus skrydžio greitis: 25 machai (31,425 km/val.) 
• Skrydžio nuotolis: 12000-15000 km

Praėjusių metų Pentagono skaičiavimais, Kinijos arsenale yra daugiau nei 500 veikiančių branduolinių galvučių, iš kurių apie 350 yra ICBM raketos. Iki 2030 metų Pekinas greičiausiai turės daugiau nei 1000 kovinių galvučių.

Nors Kinija oficialiai yra pirmoji, priėmusi branduolinių ginklų nenaudojimo politiką, daugelį metų ji daugiausia dėmesio skyrė agresyviai masinio naikinimo ginklų pajėgumų plėtrai.

Savotiškas jėgos demonstravimas paleidžiant balistinę raketą į Ramųjį vandenyną gali sukelti susirūpinimą Vašingtone. Nors Kinija dešimtmečius išbandė savo raketas, galinčias nešti branduolinį ginklą, šaudydama jas, pavyzdžiui, į negyvenamas Vidnės Mongolijos teritorijas (Kinijoje), dabar ji gali pradėti siųsti jas į vakarus, galbūt arčiau JAV.