„Kolūkio vadas užsimanė dalyvauti didžiojoje politikoje. Nepavyks! Ruoškis karui“

„Baltarusijos režimo ir paties Lukašenkos likimas visiškai priklauso nuo karo Ukrainoje baigties, ir jis tai supranta. Visų pirma jis su tuo sieja savo likimą“, – savo nuomonę laidoje „Eilinis rytas“ išsakė Markas Feiginas.

„Santykinai kalbant, jei Maskva pralaimės arba Putino nebeliks, tai visiškai akivaizdu, kad Lukašenka bus kitas eilėje. Jis sieja šiuos dalykus. Taip, karo Ukrainoje baigtis nėra iš anksto nulemta, žiūrint, kaip pasisuks įvykiai, ar derybos vyks iš vienos ar kitos pozicijos. Bet kokiu atveju Lukašenka turi pagrindo bijoti, yra pagrindo nerimauti, nes Maskva jo taip pat ne itin mėgsta“, – sako Feiginas.

Feiginas aiškino, ką laiko realia grėsme Baltarusijos diktatoriui.

„Jis visą laiką kalba apie savo karinę tarnybą ir karts nuo karto užsideda tą didžiulę kepurę, nuolat demonstruodamas kažkokią mobilizaciją. Ir tai niekuo nesiskiria nuo to paties pareiškimo, kad jis ruošiasi karui, kad karas bus.

Nemanau, kad Mozyrio naftos perdirbimo gamyklai kas nors reikšmingo gresia, nors karas šalia ir gali nutikti atsitiktinių dalykų. Tačiau dėl karo baigties Lukašenka tikrai gali bijoti vidinio pasipiktinimo, kuris gali padidėti, nes Baltarusijos daliniai kovoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose, o Baltarusijoje tikrai yra nepatenkinta devynių milijonų gyventojų dalis.

Todėl pirmiausia jis ketina kovoti su savo žmonėmis. Šiuo atžvilgiu gali būti, kad ant Mozyrio naftos perdirbimo gamyklos nukris ne rusų ar ukrainiečių dronas, o iš pačios Baltarusijos paleistas dronas.

Jis pradėjo paleisti politinius kalinius – taip nutiko ne kartą. Ir 2010 m., ir prieš, ir po. Tada visa tai tikrai praėjo, tada buvo galima politinių kalinių paleidimą iškeisti į kažkokį santykių švelninimą.

Net JAV valstybės sekretorius Pompeo 2020 metais skrido į Baltarusiją, jie grąžino ambasadą. Tačiau dabar viskas pasikeitė, vyksta karas.

Pasakysiu daugiau, šia istorija su vokiečiu, kuris buvo nubaustas mirties bausme, jis pablogino savo padėtį. Akivaizdu, kad vaikinas buvo nuteistas mirties bausme tikintis malonės ir tolesnių mainų pagal schemą, kurią Maskva sugalvojo grąžinti savo šnipus, nusikaltėlius ir žudiką Krasikovą. Tačiau šio nuosprendžio Vakarai greitai nepamirš, nors Lukašenka ir tikslingai paleidžia politinius kalinius. Tuo pačiu metu jis iškart įkalina naujus ir derasi. Tai begalinis konvejeris.

Todėl karo sąlygomis Vakarai to nepamirš. Nemanau, kad santykiai su Baltarusija šiltės. Nors Lukašenka ir toliau ima įkaitus, įskaitant užsieniečius. Rusijoje tai gerai žinoma praktika, bet ten mastai kitokie, jie turi su kuo derėtis.

Šis kolūkio vadas taip pat užsimanė dalyvauti didžiojoje politikoje. Nepavyks! Ruoškis karui“, – kalbėjo Feiginas.