„Pulti. Drauge...“ Ekspertams nekelia abejonių

Šiitų „Hezbollah“, kurią remia Iranas, kontroliuoja dideles Libano teritorijas. Spalio 1 dieną Izraelio kariuomenė pradėjo „ribotas ir tikslines sausumos operacijas“ prieš teroristinės „Hezbollah“ gyvenvietes Pietų Libane.

Irano revoliucinė gvardija tą patį vakarą pranešė, kad Iranas paleido dešimtis raketų į Izraelį, keršydamas už „Hamas“ lyderio Ismailo Haniyeh, „Hezbollah“ vado Hassano Nasrallah ir Irano generolo Abbaso Nilforušono žūtį. Ji taip pat pagrasino dar vienu išpuoliu.

Galiausiai Iranas antradienį, spalio 1 d., paleido į Izraelį daugiau nei 180 balistinių raketų, kurių dauguma buvo numušta oro gynybos.

„Iranas šiandien padarė didelę klaidą, jo raketų ataka prieš Izraelį nepavyko, bet Teheranas už tai sumokės“, – sakė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu.

„Po Palestinos ir Libano Izraelio vadovybė, veikdama su „pažadėtosios žemės“ kliedesiais, nusitaikys į mūsų tėvynę“, – antradienį, spalio 1 d., sakė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Taip jis komentavo aštrėjantį konfliktą tarp Izraelio ir Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės.

Ar musulmonai susivienys prieš Izraelį?

Pasak Jogailos universiteto ekspertės dr. Karolinos Wandos Olszowskos, Turkijos prezidento žodžiai buvo skirti Turkijos visuomenei ir yra susiję su nerimu dėl šios šalies saugumo aštrėjančio konflikto Artimuosiuose Rytuose kontekste.

„Erdoganas nebijo, kad Izraelis iškart po Libano puls Turkijos teritoriją, nes tai būtų geografiškai sunku“, – pabrėžė dr. Olszowska.

Erdoganas apkaltino Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu bandymu destabilizuoti Vidurio Rytus ir įvykdžius „genocidą“ Gazos Ruože. Jis apkaltino jį kovojant iki tol, kol „nugalės visus musulmonus“.

„Turkai mano, kad tai, kas vyksta Gazos Ruože, yra genocidas ir dėl to kaltas Izraelis. (...) Yra lūkesčių, ypač tarp Erdogano rinkėjų, kad politika bus palanki palestiniečiams, kad Turkija gins musulmonus ir „nesitrauks į bendradarbiavimą, net į komercinį bendradarbiavimą su Izraeliu“, – aiškino dr. Olszowska.

„Musulmonų stovykloje per daug tarpusavio priešiškumo, kad būtų galima sukurti vieną tvirtą aljansą. Yra keletas šalių, kurios norėtų pirmauti, pvz., Egiptas, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Saudo Arabija. (...) Šios šalys nenorėtų, kad joms vadovautų kitos šalys“, – pažymėjo ekspertė.