„Ne tik Ukrainai, bet ir visiems Vakarams.“ Tai, ką daro Putinas, neįtikėtina

Kremlius branduolinio ginklo panaudojimu sistemingai grasina ne tik Ukrainai, bet ir visiems Vakarams. Be to, Maskva tai daro ne tik prasidėjus plataus masto karui, bet ir daug anksčiau, kai aneksavo Krymą.

Ar Putinas pradės branduolinį karą ir ar pasiteisino Kremliaus grasinimai, o JAV atsisakė minties duoti Ukrainai leidimą naudoti tolimojo nuotolio ginklus Rusijos Federacijos teritorijoje? 

Londono Karaliaus koledžo karo studijų profesorius emeritas Lawrence'as Friedmanas „The New York Times“ rubrikoje išreiškė nuomonę, kad Rusijos branduolinio ginklo panaudojimas yra pavojingiausias, bet ne pats realistiškiausias scenarijus.

Ekspertas mano, kad pastarojo meto Rusijos branduolinės doktrinos, naujos V. Putino „raudonosios linijos“ pakeitimo tikslas buvo bandymas paveikti JAV leidimo Ukrainai smogti giliai į Rusiją Vakarų ginkluote klausimą. L. Friedmanas priminė, kad nuo tada, kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymą, V. Putinas ne kartą grasino Vakarams branduoliniu karu.

„Kiekvienas iš šių pareiškimų skirtingu metu buvo skirtas sutramdyti NATO šalis nuo tam tikrų veiksmų – Švedijos ir Suomijos įstojimo į NATO, Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai... Tačiau, kaip žinome, Švedija ir Suomija įstojo į NATO, o Europa ir JAV tiekė Ukrainai raketų paleidimo įrenginius, tankus, naikintuvus F-16 ar tolimojo nuotolio raketas“, – pažymėjo profesorius.

Autorius teigė, kad nė vienas iš minėtų veiksmų nepateisina tokio drastiško eskalavimo, nes bet koks branduolinio ginklo panaudojimas karą Ukrainoje pakeltų į naują, itin pavojingą lygį. V. Putinas iš prigimties yra bailys.

Politikos ekspertas Vadimas Denisenko, kalbėdamas per „Espresso“ kanalą, išreiškė nuomonę, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios J. Bideno administracija atsisakė duoti leidimą smogti giliai į Rusijos teritoriją, buvo Rusijos sabotažo JAV ir ES grėsmė.

„Žinoma, dalis amerikiečių baiminasi branduolinių grėsmių iš Rusijos Federacijos, nors tai nėra pagrindinė priežastis, kodėl jie atsisako leisti šaudyti į Rusijos Federacijos teritoriją, neseniai buvo rašyta vienoje iš Vakarų žiniasklaidos priemonių. O tai, kad jei Ukraina vis tik gaus leidimą, Rusijos Federacija gali griebtis sabotažo prieš JAV ir ES. Panašu, kad žvalgybos tarnybos turi tokią informaciją, ypač amunicijos sandėlių, karinės infrastruktūros naikinimo ir panašių teroro aktų galimybę“, – aiškino V. Denisenko.

Eksperto teigimu, V. Putino branduolinės grėsmės turėtų būti vertinamos JAV prezidento rinkimų kontekste. Vadimas Denisenko mano, kad V. Putinas, būdamas bailys iš prigimties, iš esmės labai bijo panaudoti branduolinį ginklą. Ekspertas sutinka, kad diktatorius kelia statymus ir dramatiškai pareiškia, kad yra pasirengęs panaudoti branduolinį ginklą.

Tačiau visi jo pasisakymai dėl Rusijos Federacijos branduolinės doktrinos keitimo nėra susiję su Ukraina, o labiau vertintini rinkimų JAV kontekste.

„Kadangi viena pagrindinių tezių, su kuria Donaldas Trumpas eina į rinkimus, yra gąsdinimas Trečiuoju pasauliniu karu ir kad tik jis gali jam užkirsti kelią, todėl šiuo atveju V. Putinas labai aiškiai žaidžia kartu su D. Trumpu ir pareiškia savo pasirengimą branduoliniam karui“, – pridūrė jis.