Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba |
Į Lenkijos teiginius sureagavo ministras ir atsargos majoras. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Lenkija įsiuto. Neturėdama greitkelio ir greitųjų geležinkelių jungties tarp Baltijos šalių ir Lenkijos, NATO susidurtų su problemomis, jei tektų ginti regioną nuo Rusijos puolimo, rašo Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita“. Lenkija priekaištauja, kad Baltijos šalys per lėtai modernizuoja „Via Baltica“, o tai, anot lenkų, būtų strategiškai svarbu kariniam mobilumui. „Via Baltica – Baltijos šalys kelia grėsmę bendram NATO saugumui“ – tokia antraštė „Rzeczpospolita“ kritikuoja uždelstą Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją jungiančios magistralės „Via Baltica“ modernizavimą. Lenkijos laikraštis ragina daryti didesnį spaudimą trims Baltijos valstybėms, kad „Via Baltica“ projektas būtų baigtas greičiau. „Tai strateginis projektas, kuris, iškilus grėsmei, paspartintų karinio ir civilinio transporto mobilumą. Straipsnio tikslas yra padrąsinti savo draugus ir sąjungininkus, kad visi suprastume, jog potencialių grėsmių akivaizdoje turime būti arčiau darbų pabaigos nei esame dabar“, – sakė „Rzeczpospolita“ vyriausiasis redaktorius Boguslavas Črabota. Rugsėjo pabaigoje Lenkija baigė modernizuoti savo „Via Baltica“ atkarpą, atidarydama Lomžos aplinkkelį. Atkarpą nuo Lenkijos iki Kauno Lietuva planuoja užbaigti kitais metais. Tačiau konkrečių datų, kada prasidės kelio atkarpos į Latviją rekonstrukcija, nėra. „40 kilometrų ruožą pastatysime per 2–3 metus. Tai priklausys nuo rangovų pajėgumų ir, žinoma, nuo finansų“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Kelių infrastruktūra kariniam mobilumui yra problemiška, sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Tačiau svarbiausia, kad būtų baigta „Via Baltica“ atkarpa iki Kauno, pridūrė jis. „Keliai, vedantys į mūsų pagrindinius karinius poligonus, yra svarbiausi mūsų gynybos planuose“, – sakė Kasčiūnas. Ministras nesutinka su Lenkijos teiginiais, kad „Via Baltica“ yra pagrindinė NATO mobilumo arterija karo atveju. „Sustiprinimo maršrutai galėtų būti per Klaipėdos uostą, per Latvijos uostus, per Estijos uostus“, – sakė jis. Sprendžiant iš Baltijos kelių būklės, Europa baigiasi ties Lenkijos ir Lietuvos siena, „Rzeczpospolita“ sakė Estijos ambasadorius Lenkijoje. Įvažiavus į Lietuvą keliai siaurėja, didėja spūstys, tenka važiuoti per kaimus, sakė jis. Tačiau platesnė „Via Baltica“ karo atveju šalių neišgelbėtų, sakė atsargos majoras Darius Antanaitis. „Karo pradžioje šie keliai būtų pilni pabėgėlių ir karinės technikos, kad ir kokio pločio jie būtų. Todėl vis tiek turėtume turėti šiek tiek platesnį vaizdą, o ne tik asfaltuotą kelią“, – pažymėjo jis. Anot jo, karo padėties atveju turi būti bent dvi alternatyvos. Jei kas nors yra blokuojamas ar apšaudomas, šalys turi naudoti planą B, kurį turi Baltijos šalys. „Kai Suomija ir Švedija tapo NATO narėmis, mums atsivėrė daug daugiau galimybių. Tai jūrų uostai, per kuriuos gali patekti daug didesnis sąjungininkų skaičius“, – sakė Antanaitis. Į vėluojantį „Rail Baltica“ projektą Lenkijos žiniasklaida taip pat atkreipia dėmesį. Europos geležinkelis, jungiantis Baltijos valstybes per Lenkiją su Vakarų Europa, nusidriektų beveik 870 kilometrų (Baltijos šalyse). Pavyzdžiui, Lietuva savo 400 kilometrų atkarpą žada užbaigti iki 2030 m.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|