Sensacinga! Vokietija nustoja tiekti Ukrainai karinę techniką

Vokietija, viena pagrindinių Ukrainos karinių sąjungininkių ir pagrindinė pagalbos tiekėja Europos Sąjungoje, keičia savo retoriką. Bundesveras atideda sunkiosios technikos pristatymą Ukrainos pajėgoms dėl netikėjimo sėkmingu kontrpuolimu siekiant išlaisvinti teritorijas. Tai teigia Vokietijos bulvarinio leidinio „Bild“ šaltiniai.

Vokietija yra antroje vietoje po JAV pagal Ukrainai teikiamos karinės pagalbos dydį. Pentagonas pripažino, kad vien tik 2024 metais Berlynas skyrė Kyjivui 7,7 mlrd. dolerių įsigyti svarbioms oro gynybos sistemoms ir artilerijai.

Kaip rašo „Bild“, per paskutinį susitikimą su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu Berlyne spalio 11 d., Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išsakė daugybę neįmanomų reikalavimų: leisti atauoti taikinius Rusijoje ir paspartinti Ukrainos įstojimo į NATO procesą.

Vokietijos pusė be entuziazmo priėmė Ukrainos lyderio reikalavimus. Scholzas aiškiai neatsisakė, bet ir nepateikė teigiamo atsakymo. Šaltiniai taip pat kalbėjo apie Vokietijos gynybos ministerijos netikėjimą Ukrainos pergale. Bundesveras neplanuoja tiekti tankų, pėstininkų kovos mašinų, šarvuočių, savaeigių haubicų ir kt.

Po 18 „Leopard 2“ tankų išsiuntimo daugiau pristatymų nebus, nepaisant to, kad Bundesveras turi apie 300 tokių tankų. Tuo pačiu Vokietija neatsisako 2025 metais perduoti 100 000 vienetų artilerijos sviedinių. Bendra finansinė pagalba Kyjivui 2024 m. sieks 8 milijardus eurų, o 2025 m. – 4 milijardus eurų.

Tačiau Vokietija kartu su Belgija, Danija ir Norvegija iki 2024 metų pabaigos ruošia 1,4 milijardo eurų vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą. Jame bus oro gynybos sistemos IRIS-T ir „Skynex“, savaeigiai pabūklai „Gepard“, vikšrinės ir ratinės haubicos, tankai, šarvuočiai, dronai, radarai ir artilerijos sviediniai.

Ar Vokietija „pavargo“ remti Ukrainą?

Vokietijos žiniasklaida atkreipia dėmesį į Vakarų „nuovargį“ Ukrainos karui. Viena iš priežasčių – eskalacija Artimuosiuose Rytuose, kurios pasekmėms gali prireikti papildomos Vakarų pagalbos.

„Ukraina nėra užsienio politikos ir saugumo politikos tema numeris vienas. Vakarai reaguoja į besikeičiančias vidaus politines nuotaikas savo šalyse, nors pagrindiniai veikėjai supranta, kokia beviltiška yra taikos derybų su Rusija viltis“, - nurodo laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.

Tarptautiniai ekspertai atsargiai vertina informaciją apie Vokietijos pagalbos sustabdymą. Galbūt sunkiosios technikos gabenimo sustabdymas susijęs su jos atsargomis ir gamybos pajėgumais, mano vienas iš užsienio politikos programų direktoriaus, Razumkovo centro tarptautinių projektų koordinatoriaus Oleksijus Melnykas.

Pasak eksperto, teiginiai apie ginklų perdavimą yra informatyvūs ir neatmestinas slapto technikos perdavimo scenarijus. Vienintelis dalykas, kurio tikrai nereikėtų tikėtis iš Vokietijos, yra raketų „Taurus“ perdavimas, tikina analitikas.

Kiti kariniai konfliktai, ypač Artimuosiuose Rytuose, ir padėties Korėjos pusiasalyje eskalavimas, taip pat reikalauja išteklių.

„Vyksta diskusijos apie Tečiąjį pasaulinį karą. Keista, kad pirmaujančių šalių vadovai dar nesuvokė, kad jis jau vyksta. Rusija ir jos sąjungininkės nori, kad Vakarai neturėtų laiko „gesinti gaisrų“ visame pasaulyje“, – priduria ekspertas.

Vokietija taip pat siunčia signalą asmeniškai Zelenskiui: jei antras pagal dydį karinis sąjungininkas nustos tiekti ginklus, Ukraina bus priversta kalbėtis su Rusijos Federacija. Tokiu būdu Ukrainos vadovas verčiamas sudaryti taiką.