„600 000 karių. Lipa per lavonus. Beprotiškos skerdynės.“ Kare pasirodė „kinų savanoriai“

Vis dažniau pasigirsta pranešimų apie Rusijos pusėje esančius kariškius iš Šiaurės Korėjos, kurie vienaip ar kitaip gali būti ar jau dalyvavo Ukrainos kare.

Jei iš pradžių buvo kalbama apie specialistus, kurie stebėjo, kaip Rusijos kariai naudoja Šiaurės Korėjos sviedinius ir balistines raketas, tai dabar jau kalbama apie galimą tiesiogine to žodžio prasme „tūkstančių Šiaurės Korėjos karių“ perdavimą Rusijos armijai.

Tokie pranešimai nubrėžia aiškias paraleles su „kinų savanoriais“ Korėjos kare 1950–1953 m., todėl ši istorija nusipelno didesnio dėmesio. Nes istorija buvo daug sudėtingesnė nei tai, kaip Kinijos kariai tiesiogine prasme „masiškai“ užėmė JT karių ir Pietų Korėjos dalinių pozicijas. Ir atitinkamai – kiek tikslinga vesti paraleles su tuo, kad Rusija gali gauti papildomų Šiaurės Korėjos karių.

Kalbant apie „Kinijos savanorius“, kurie buvo tiesiog masiškai įtraukti į Korėjos karą, reikia nurodyti jš skaičių ir jų įrangos laipsnį.

Jei kalbame konkrečiai apie skaičių, tai yra 3 milijonai dalyvaujančių „Kinijos savanorių“ per visus 3 Korėjos karo metus, o apskaičiuoti nuostoliai yra mažiausiai 1 milijonas žmonių; pradiniame etape, tai yra 1950 m. spalio-lapkričio mėn., Kinijos kontingento skaičius buvo apie 260 000 karių, o pradiniai planai apsiribojo „tik“ 600 000 karių.

Jei kalbėtume apie skaitinį santykį, tai čia reikėtų suprasti, kad „kinų savanoriai“ pranoko Šiaurės Korėjos kariuomenę, o būtent dėl ​​jų masės šis veiksnys suvaidino savo vaidmenį Korėjos kare.

Ypač įdomu tai, kad „Kinijos savanorių“ daliniai buvo aprūpinti daug prasčiau nei, pavyzdžiui, net Šiaurės Korėjos kariuomenė. Pavyzdžiui, jei Šiaurės Korėjos divizija disponavo 40 pabūklų, tai Kinijos divizija galėjo turėti tik 9 haubicas; arba – kinai turėjo 4 kartus mažiau prieštankinių ginklų ir sunkiųjų kulkosvaidžių lyginant su Šiaurės Korėjos „kolegomis“.

Šiame fone iškyla klausimas, kokius ginklus gali turėti Šiaurės Korėjos kariai Rusijos armijoje, jei jų tikrai jau yra tūkstančiai.

„Kinų savanorių“ veiksmų formatas numatė, kad puolimai buvo vykdomi nepertraukiamu režimu, o smūgiai buvo nukreipti daugiausia į JT kariuomenės būrių įtvirtinmus. Tuo pat metu buvo pastebėta, kad kinai bandydavo šliaužti į priešo apkasus svaidydami granatas arba kovodami rankomis ir kad jiems buvo normalu judėti į priekį „per lavonus“.

Taip pat „Kinijos savanorių“ veikimo stilius buvo bandymas „prasiskverbti“ pro Pietų Korėjos dalinių ir JT karių gynybos spragas.