Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba |
Antrasis prototipas H.IX V2 buvo aprūpintas Jumo-004 turboreaktyviniais varikliais, dėl kurių reikėjo atlikti nedidelius konstrukcijos pakeitimus. Iki to laiko prie projekto prisijungė bendrovė „Gothaer Waggonfabrik“, kuri buvo pavesta pradėti serijinę orlaivio gamybą, suteikiant jam pavadinimą „Gotha Go 229“. H.IX buvo aprūpintas dviem Jumo-004B turboreaktyviniais varikliais ir galėjo gabenti galingus ginklus. Centrinėje plokštumoje turėjo būti sumontuotos keturios Mk 103 arba Mk 108 automatinės patrankos, o po sparnu – pakabos dviem 1000 kg bomboms arba 1250 litrų kuro bakams. Katapultos sėdynė kabinoje buvo viena iš naujausių saugos priemonių. Kabina ir varikliai buvo integruoti į centrinę sparno plokštumą, o vertikalios uodegos nebuvo. Deja, pablogėjusi karo padėtis Vokietijoje neleido toliau plėtoti „Gotha Go 229“. 1945 m. Iškilo problemų su varikliais, kurie buvo pagaminti iš žemos kokybės plieno, be to, jų degalų sąnaudos buvo didelės. Todėl jų eksploatavimo laikas buvo apribotas iki maždaug 20 valandų. Nepaisant šių nesėkmių, lėktuvas buvo drąsus žingsnis į naują aviacijos erą. Šiandien išliko tik vienas Ho-229 – HV3 prototipas, kuris niekada neskrido. Jį užėmė JAV kariuomenė, ir dabar jis eksponuojamas Nacionaliniame oro ir kosmoso muziejuje Suitlande, Merilando valstijoje.
„Gotha Go 229“ dizainas gerokai pralenkė savo laiką, ypač kalbant apie skraidančio sparno konfigūraciją, kuri tapo įprasta tik po kelių dešimtmečių, kai 1989 m. pirmajam skrydžiui pakilo slaptasis bombonešis B-2 „Spirit“.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|