Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba |
Lėktuvą sukūrė vokiečių dizaineriai broliai Hortenai, kurie siekė sukurti orlaivį su minimaliu aerodinaminiu pasipriešinimu. Taip buvo sukurtas „skraidančio sparno“ dizaino orlaivis, kuris buvo progresyvus savo laikui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Antrojo pasaulinio karo metais aviacijos technologijos patyrė didelį šuolį. Tobulėjant naujoviškoms idėjoms, atsirado vienas įdomiausių kovinės aviacijos pavyzdžių – „skraidančio sparno“ dizaino reaktyvinis lėktuvas „Horten H.IX“ (arba Ho-229, vėliau, pradėjus masinę gamybą turėjo vadintis „Gotha Go 229“). Kiti revoliucingiausi Antrojo pasaulinio karo vokiečių lėktuvai yra „Messerschmitt Me-262 Schwalbe“, pirmasis reaktyvinis naikintuvas, kada nors naudotas kovose, ir pirmasis veikiantis reaktyvinis bombonešis „Arado Ar-234“.
Dar viena pastebima naujovė buvo „Messerschmitt Me-163 Komet“, kuris tapo pirmuoju raketomis varomu orlaiviu, viršijančiu 1000 km/val. greitį. Tačiau vienas iškiliausių šios eros orlaivių buvo „Horten H.IX“, pasižymėjęs tuo, kad buvo vienas pirmųjų „skraidančio sparno“ dizaino reaktyvinių lėktuvų. Lėktuvą sukūrė vokiečių dizaineriai Walteris ir Reimaras Hortenai, kurie siekė sukurti lėktuvą su minimaliu aerodinaminiu pasipriešinimu. Dėl to, broliai, reaguodami į Liuftvafės prašymą sukurti greitą ir tolimojo naikintuvo bombonešį, suprojektavo „Horten H.IX“, kuris tapo pirmuoju pasaulyje reaktyviniu lėktuvu, sukonstruotu pagal „skraidančio sparno“ konstrukciją, kuri savo laiku buvo labai progresyvi. Dar 1930-aisiais Hortenai pradėjo savo eksperimentus su „skraidančiais sparnais“, kurdami sklandytuvus su šia aerodinamine schema. 1931 m. jie sukūrė savo pirmąjį sklandytuvą, o 1934 m. pasirodė „Horten-II“ su patobulintomis aerodinaminėmis charakteristikomis. 1936–1937 m. broliai sukūrė „Horten-III“. Didelė Vokietijos valdžios parama leido jiems tęsti tyrimus ir gamybą. Suprasdami reaktyvinių variklių ir „skraidančių sparnų“ aerodinamikos perspektyvas, broliai pradėjo kurti reaktyvinę savo dizaino versiją. 1944 metų pavasarį buvo išbandytas pirmasis prototipas be variklio H.IX V1, kuris parodė teigiamus rezultatus. Tęsinys kitame puslapyje:
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|