„Daugpilį mes ginsime.“ Puolama Latvija ir Estija. Į pagalbą metama Lietuvos kariuomenė

Skaičiuojama, kad per 10 invazijos į Lietuvą dienų Lietuvos pajėgos netektų 17 tankų, 145 šarvuotų/pėstininkų kovos mašinų, 17 artilerijos pabūklų ir 3650 karių. Priešo nuostoliai ryškesni – šios operacijos metu okupantai netektų 411 tankų, 1019 šarvuotų/pėstininkų kovinių mašinų, 254 artilerijos pabūklus ir 11420 karių. Nors Lietuvos nuostoliai mažesni, tačiau turimais ištekliais Lietuva nepajėgtų apginti savo didžiųjų miestų.

Antrasis scenarijus

Antrasis scenarijus yra optimistiškesnis. 2027 metais Lietuva yra įtvirtinta ir turi daug daugiau ginklų: karinių sraigtasparnių „Apache“, dar daugiau HIMARS baterijų ir kt.

Prognozuojama, kad dieną prieš įsiveržimą Rusijos armijos pajėgos pradės judėti į vakarus link Daugpilio. Tuo metu pasienyje prie Vilniaus dislokuotas Baltarusijos pajėgų 20-asis korpusas.

Kitas priešo ešelonas yra prie Baltarusijos sienos su Lietuva ir Latvija, Minsko apylinkėse.

1 karo diena. Rusijos specialiųjų operacijų pajėgos atvyksta į Estiją, Saremos ir Hyjumos salas. Rusijos armija veržiasi iš rytų ir įžengia į Daugpilį. Lietuvos kariuomenė su dislokuota vokiečių brigada į tai atsako artilerijos ugnimi ir mechanizuotųjų pajėgų veiksmais. Tą pačią dieną Baltarusijos kariuomenė puola Vilniaus gynybines pajėgas. Rusijos remiama Baltarusija atlieka tolimus smūgius ir juda į šiaurės vakarus, tai yra Vilniaus kryptimi. Lietuva puolama artilerijos smūgiais iš Karaliaučiaus. Lietuva į juos atsako M270 MLRS arba HIMARS.

2 karo diena. Lietuviai HIMARS sunaikina Rusijos armijos 15-ąją brigadą, o kariniai sraigtasparniai „Apache“ – 62-ąją tankų brigadą. Baltarusijos pajėgos puola Vilnių, patiria didžiulių nuostolių. Kariniai sraigtasparniai atakuoja 7-ąją Baltarusijos tankų brigadą.

Iš Karaliaučiaus pusės Rusijos armijos daliniai smogia į šiaurę Tauragės kryptimi ir į rytus Suvalkų koridoriaus kryptimi.

3 karo diena. Rusijos pajėgos visapusiškai dalyvauja karo veiksmuose Latvijoje: 2-oji armija atakuoja Daugpilį, NATO pajėgos lieka už miesto ribų. Tada koordinuoti HIMARS ir „Apache“ smūgiai sunaikina priešo 7-ąją tankų brigadą ir trečdalį 90-osios tankų divizijos, bandančios veržtis į šiaurę nuo Vilniaus. 11-osios armijos pajėgos bando veržtis iš Karaliaučiaus, tačiau patiria didelių nuostolių.

4-oji karo diena. Šiaurėje 30-oji rusų brigada bando veržtis į priekį, tačiau ją sunaikina Lietuvos kariniai sraigtasparniai. Ties Vilniumi priešo pajėgumas siekia mažiau nei 50 %. Lietuvos ir Vokietijos pajėgos stumia Rusijos karius atgal per sieną ties Karaliaučiumi.

5 karo diena. „Apache“ ir HIMARS pagalba Lietuvos kariuomenės daliniai užkerta kelią tolesniam priešo skverbimuisi į šiaurę. Vokiečių tankų batalionas sustiprina Vilnių, „Apache“ ir HIMARS atakos slopina Rusijos puolimą.

6-oji karo diena. Šiaurėje Rusijos pajėgos patiria didelių nuostolių. Jei jėga nebus sustiprinta, tolesnė pažanga mažai tikėtina. Panaši situacija aplink Vilnių. Rusijos pajėgos (remiamos Baltarusijos) sunaikinamos arba sustabdomos.

Pagal šį scenarijų po šešių dienų Lietuvos pajėgos turėtų sustabdyti keturis savo pajėgumus išnaudojusius Rusijos kariuomenės dalinius.

Pagrindinės Lietuvos pajėgų naudojamos ginkluotės yra HIMARS sistemos, kariniai sraigtasparniai „Apache“, artilerija, mechanizuotosios pajėgos, tankai ir prieštankiniai pajėgumai.

Apibendrinant simuliacijos rezultatus, išvada aiški – Lietuva galėtų efektyviai priešintis Rusijos pajėgų puolimui 10 dienų, tačiau tik tuo atveju, jei gynybai per artimiausius ketverius metus skirs 10 mlrd. eurų.