„Tai didžiausia grėsmė nuo 1945 m“

Kinijos Liaudies Respublika vykdo didžiausią karinių pajėgų stiprinimą nuo Antrojo pasaulinio karo, ko gero, didžiausią pasaulio istorijoje, teigia JAV Indijos ir Ramiojo vandenyno vadovybės vadovas admirolas Samuelis Paparo.

Jau jo pirmtakas admirolas Johnas Aquilino atkreipė dėmesį į stiprią Kinijos karinės galios, įskaitant karinio jūrų laivyno laivus, penktos kartos orlaivius, raketų pajėgas, taip pat kibernetinius ir kosminius pajėgumus bei branduolinį potencialą, sukūrimą.

Abu admirolai mano, kad „visi amerikiečiai turėtų susirūpinti to, kas vyksta Kinijoje, greičiu ir mastu“.

Tačiau remiantis įprastu „didžiausio karinio apsiginklavimo“ nuo 1945 m. interpretavimu, garbė SSRS atitenka 23 metų laikotarpiui – nuo ​​1962 m. (Kubos raketų krizė) iki 1985 m., kai vyko pasaulinė kova su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir karinė konfrontacija su Kinija pasienyje su Sovietų Sąjunga.

Kitas kandidatas į „didžiausią karinę bazę nuo 1945 m.“ yra Jungtinės Amerikos Valstijos per 23 metus nuo 1949 iki 1972 m. Šis laikotarpis prasideda iškart po Šaltojo karo pradžios 1948 m., Šiaurės Atlanto sutarties pasirašymo 1949 m. ir komunistinių pajėgų pergalės Kinijos pilietiniame kare tais pačiais metais.

Per šį laikotarpį JAV kariavo du didelius vietinius karus: Korėjoje ir Vietname. To laikotarpio pabaigą žymi JAV ir SSRS bei Kinijos sulėtėjimas, taip pat JAV ir SSRS strateginiai ginkluotės apribojimo susitarimai.

Vakarų sprendimus priimantys asmenys, naudodami frazę „didžiausias karinis apsiginklavimas“ Kinijos atžvilgiu, nori pareikšti, kad tai yra didžiausia karinė ar strateginė grėsmė, su kuria JAV ir jos sąjungininkės susidūrė nuo 1945 m.