„Tai epinė nesėkmė. Tai pralaimėjimas“

Būsimoji D. Trumpo administracija pasiūlė sukurti demilitarizuotą zoną tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų palei sąlyčio liniją, kurioje patruliuotų Europos kariuomenės. Kalbame apie 1 800 km, ir tai net neapima Baltarusijos. Vis dėlto šis pasiūlymas, jei jis yra tikras, suteikia puikią galimybę Ukrainai, nes jame numatyta kai kas daug įdomesnio, savo socialinio tinklo X paskyroje rašo karo stebėtojas iš Vokietijos slapyvardžiu Tendar.

Planas neįgyvendinamas pirmiausia ne dėl buferinės zonos dydžio, bet dėl didžiausios kliūties – Rusijos. Rusija pradėjo karą, nes norėjo užkirsti kelią Ukrainos narystei NATO. Europos kariuomenėms, kurių dauguma yra NATO narės, persikėlus į 80 proc. Ukrainos teritorijos, tai faktiškai reikštų, kad Ukraina yra NATO dalis. Ne po 20 metų, bet nuo pat pradžių. Rusija nebegalėtų kariauti Ukrainoje, nekariaudama prieš Europos kariuomenes, o kartu ir prieš NATO.

Apmąstant, kad Rusija nuo 2022 m., kai prasidėjo visapusiška invazija, nepasiekė nė vieno strateginio tikslo, NATO kariuomenės prie Briansko, Kursko (viduje?) ir Belgorodo sienų, be to, Ukrainos regionuose, kuriuos Rusija laiko rusiškais, būtų vyšnaitė ant torto. Jei Maskva su tuo sutiktų, V. Putino parašas leistų įvykti tam, kam jis stengėsi užkirsti kelią, todėl visos didžiulės Rusijos aukos nueitų perniek. Šios didžiulės nesėkmės nebūtų galima nepastebėti net Rusijos griežtai kontroliuojamoje informacinėje erdvėje. Tai būtų ne kas kita, kaip epinė nesėkmė ir pralaimėjimas, teigia Tendar.