„Į Zaporižią? Į Niujorką? Tik Syrskis gali leistis į tokią avantiūrą.“ Visiems šokas

Dauguma Ukrainos gynėjų buvo šokiruoti, kai sužinojo, kad planuojamas puolimas prieš Rusijos Federacijos Kursko sritį. Apie tai UNIAN papasakojo 103-iosios teritorinės gynybos brigados būrio vadas Jurijus Turlajus šaukiniu „Rudolfas“.

„Tai buvo pirmosiomis rugpjūčio dienomis. Tuomet stovėjome Belopolyje (miestas Sumų srityje). Buvo manoma, kad tai kaip ir atsigavimas. Ten buvo tikrai ramiau, palyginti su Kupjansko kryptimi, kur buvome anksčiau ir kur okupantai buvo už keturiasdešimties metrų. Jie nuolat į mus šaudė, turėjome nuostolių...“, – pasakoja „Rudolfas“.

Kariškis pridūrė, kad jiems buvo pranešta apie persikėlimą, todėl visi pradėjo galvoti, kur tiksliai galėtų perkelti karius.

„Pradėjo galvoti: kur? Į Zaporižią? Į Niujorką (kaimas Donecko srityje), kad gautume pastiprinimą? Iki paskutinės minutės niekas iš mūsų nieko nežinojo, viskas buvo kuo slapčiausia. Galiausiai kuopos vadas pranešė: „Vyrai, žengiame į priešo teritoriją“. Dauguma mūsų buvo šokiruoti. O aš juokavau, nes tik Syrskis galėjo ryžtis tokiai avantiūrai. O Zalužnas kartą sakė, kad nemato jokių perspektyvų, kaip vystyti puolimą ir ką daryti toliau, kai užimsime priešakinį placdarmą. Pasakiau vaikinams: „Taip, vaikinai, mes ruošiamės, ir labai rimtai. Keliausim pas tuos „briedžius“ ir kariausim“, – dalijosi Jurijus Turlajus.

Jis pasakojo, kad kuopos vadas davė užduotį, žemėlapį, taip pat paaiškino, kur ir kaip turi įžengti Ukrainos kariškiai.

„Pagal planą šturmo būriai ėjo pirmieji. Mes turėjome įsitvirtinti iškart už jų. Ėjome iš vieno iš Sumų srities kaimų. Kuopos vadas mane ten pasiuntė diena anksčiau, kad surasčiau vietą kuopai. Ten pamačiau daugybę mūsų karių, daugybę technikos – ir ukrainietiškos, ir užsienietiškos. Ir tai tik maža dalis visko, kas ten buvo. Operacija buvo suplanuota tikrai grandioziškai“, – tęsė karys.

Pasak „Rudolfo“, vos tik ukrainiečių gynėjai įvažiavo į mišką, rusų okupantai pastebėjo judėjimą ir pradėjo smogti aviacinėmis bombomis, jau po dviejų dienų kaimas buvo sulygintas su žeme.

„Įžengti į priešo teritoriją buvo numatyta diena vėliau. Tačiau planai pasikeitė. Miegojome naktį, o tada mūsiškiai pradėjo smogti artilerija! Iki pietų kuopos vadas pranešė, kad į Kursko sritį pasistūmėjome 15 kilometrų gilyn. Ir nebuvo nė vieno šūvio, nė vieno sužeisto, apskritai nieko“, – pridūrė kariškis.

Vadas pabrėžė, kad tai pavyko padaryti dėl kompetentingo Ukrainos žvalgybos darbo:

„Viskas buvo apgalvota: greitas įsiveržimas ir išsisklaidymas. Mes radome vietas, kuriose rusai sukaišiojo savo žaliuosius „svirplius“. Visi šauktiniai, nieko nesupranta, ką tik į armiją atėję. Ir vis dėlto, kol visi džiaugėsi tokiais greitais laimėjimais, aš visai nedžiūgavau, nes žinojau, kad paskui bus p***c. Taip visada būna kare: jei yra kokių nors gerų naujienų, iškart po to turi nutikti kas nors blogo. Taip ir atsitiko.“