„Mes negalime laukti, ką nuspręs Jungtinės Valstijos.“ Neįtikėtina, ką skelbia Estija

Kyjivo sąjungininkai svarsto galimybes, kaip garantuoti šalies saugumą bet kokiame susitarime, kuriam tarpininkauja naujasis JAV prezidentas.

ES lyderiai turi būti pasirengę tam, kad Kyjivo ir Maskvos susitarimo metu, tarpininkaujant Vašingtonui, jie turės siųsti savo karius į Ukrainą, interviu „Financial Times“ sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.

Narystė NATO būtų idealiausias saugumo garantijos variantas Ukrainai. Tačiau jei Vašingtonas nenori kviesti Ukrainos, Europa turėtų būti pasirengusi siųsti savo karius savo sąjungininkei.

Tsahknos teigimu, D. Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose paspartino sąjungininkų diskusijas, kaip geriausia padėti Ukrainai. Šia tema ES vyksta daug derybų, taip pat bendraujama su D. Trumpo komanda.

Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas pripažino, kad Europai bus sunku vienai palaikyti Ukrainą, o ypač jei NATO vis dėlto bus įtraukta į karą.

Estija iš pradžių buvo įsitikinusi, kad jei Ukraina kris, sekančios Kremliaus planuose bus Baltijos šalys.

Jau 2024-ųjų gruodį Taline įvyks Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Šiaurės Europos ir Nyderlandų atstovų susitikimas dėl naujos koalicijos, teikiančios pagalbą Ukrainai. Būtent šioms šalims tenka 2/3 visos karinės pagalbos Ukrainai.

Gali būti, kad prie naujos koalicijos prisijungs Paryžius ir Berlynas.

Tsahkna netiki, kad D. Trumpas iš tikrųjų paliks NATO. Estija kasmet gynybai išleidžia 3,4 % BVP. Karas Ukrainoje parodė, kad ES šalyse ginklų atsargų praktiškai nebuvo, bet pinigų tikrai buvo, sakė ministras.

Kadangi Ukraina dabar laikoma pirmąja NATO gynybos linija, artimiausiais mėnesiais gali pasikeisti visa Europos saugumo architektūra, o ne tik Ukrainos likimas.

„Mes tiesiog negalime laukti, ką nuspręs Jungtinės Valstijos“, – sakė Tsahkna.