„Putinas leido panaudoti branduolinius ginklus.“ Kremlius skelbia atsaką į ATACMS smūgius Rusijoje

Branduolinis gąsdinimas daugelį metų buvo Rusijos argumentas, kuriuo periodiškai remiamasi didėjančios tarptautinės įtampos laikais. Po 2024 metų vasarą paskelbtų pranešimų apie Rusijos branduolinės doktrinos keitimą atėjo to patvirtinimas – V. Putinas pasirašė dekretą, kuriuo ji buvo atnaujinta. Ką tai reiškia praktiškai?

Branduolinė doktrina yra pagrindinis ir kartu gana bendras dokumentas, apibrėžiantis branduolinio ginklo naudojimo taisykles. Kai kurios šalys atskleidžia visą (pagal savo deklaraciją) arba tik dalį doktrinos, viešinamą informaciją traktuodamos kaip užsienio politikos instrumentą ir vieną iš saugumo ramsčių, rašo žurnalistas Lukaszas Michalikas.

Vladimiro Putino parašas po branduolinės doktrinos atnaujinimu atsirado simboliniu momentu. Pakeitimai įvedami lygiagrečiai su JAV sprendimu, kurios po beveik trejus metus trukusio karo Ukrainoje sutiko leisti atakuoti Rusijoje esančius taikinius amerikietiškomis ATACMS raketomis.

Kai kurie ekspertai, pavyzdžiui, pulkininkas leitenantas Maciejus Korowajus, komentuodami pokyčius RF, kalba apie grėsmės eskalavimą. Teorija ir praktika dėl branduolinio ginklo naudojimo Rusijos atveju akivaizdžiai prieštarauja viena kitai.

Atskleidžiamos Rusijos doktrinos nuostatos yra gynybinio pobūdžio, Rusija numato branduolinį ginklą panaudoti gynybai, o branduolinį atgrasymą Kremlius vertina kaip valstybės egzistavimo garantą. Tuo pat metu Rusijos branduolinį arsenalą jos valdžia naudoja  gąsdindama, kad padėtų Maskvai pasiekti užsibrėžtų tikslų tarptautinėje politikoje.

Tai atitinka vadinamąją S. Karaganovo doktriną. Sergejus Karaganovas – politologas, Rusijos prezidentų patarėjas, artimas Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo Sergejaus Lavrovo bendradarbis jau ne vienerius metus ragina didinti branduolinio ginklo svarbą Rusijos karinėje doktrinoje. Taip norima įbauginti galimus Rusijos priešininkus ir atgrasyti juos nuo veiksmų. Tam Kremlius turi unikalių pasaulyje įrankių.

Rusijos branduolinis arsenalas išsiskiria tuo, kad jis neapsiriboja strateginiais ginklais. Nors kitos šalys branduolinius ginklus traktuoja kaip strateginio atgrasymo elementą, Rusija taip pat turi taktinių branduolinių ginklų, skirtų tiesioginiam naudojimui mūšio lauke.

Remiantis Branduolinės grėsmės iniciatyva, Rusijos branduolinę triadą sudaro 16 povandeninių laivų su tarpžemyninėmis raketomis, oro komponentas yra strateginiai bombonešiai Tu-160 ir Tu-95 (pagal naujausius oficialius duomenis - iš viso 66 vienetai), taip pat antžeminiai, stacionarūs ir mobilūs raketų paleidimo įrenginiai „Topol“ ir „Jars“ (iš viso virš 300 paleidimo įrenginių). Juos papildo taktiniai ginklai – raketų paleidimo įrenginiai 9K79 „Točka“ ir 9K720 „Iskander“.

Kokiomis aplinkybėmis Rusija gali panaudoti šį arsenalą?

Rusijos branduolinė doktrina remiasi 2014 metais priimtais, 2020 metais atnaujintais branduolinio atgrasymo principais. Remiantis jos nuostatomis, Maskva gali panaudoti branduolinius ginklus, ne tik reaguodama į branduolinę ataką, bet ir tada, kai ataka naudojant konvencines pajėgas kelia grėsmę Rusijos ar jos sąjungininkų egzistavimui arba grasina sunaikinti Rusijos pajėgumus atsakomajam branduoliniam smūgiui.

Paskutiniai pakeitimai padidina laisvės disponavimo branduoliniu arsenalu apimtį – jo panaudojimo priežastimi dabar gali būti „bet kurios nebranduolinės valstybės agresija prieš Rusijos Federaciją ir jos sąjungininkes, remiant branduolinei valstybei“, taip pat masinė oro ataka nebranduolinėmis priemonėmis.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kaip Kremlius vartoja bendras sąvokas. Tai vienoje iš savo analizių pabrėžia Lenkijos tarptautinių reikalų institutas, kuris nurodo, kad Maskvos branduolinio ginklo naudojimo taisyklės yra sąmoningai labai bendros. Tai sukelia potencialių oponentų netikrumą dėl ribinių sąlygų, kada Rusija naudos savo branduolinį arsenalą.

2024 metų viduryje Pentagonas priėmė naują neatskleidžiamo turinio branduolinę doktriną.