„Tai tik preliudija. „Storm Shadow“ ir ATACMS ne baisiausia, kas laukia Rusijos“

Prasideda bėdos Rusijos Federacijai. Apie tai savo tinklaraštyje rašo „Informacinio pasipriešinimo“ grupės karo-politikos stebėtojas Aleksandras Kovalenko.

Rusijos pusė šiuo metu įkarštyje skelbia kai kuriuos tariamai „Storm Shadow“ raketų fragmentus, kuriuos analogų pasaulyje neturinti Rusijos oro gynybos sistema „sėkmingai“ numušė Marjino mieste, nors vaizdo įraše iš smūgio vietos rodoma kitaip. Nepaisant Rusijos gynybos ministerijos pareiškimų, kad viskas buvo „sėkmingai“ numušta, tiek Karačeve, tiek Marjine kažkas sprogo.

Tiesą sakant, tai buvo ATACMS arba „Storm Shadow“, nesvarbu, kaip ir tai, kad tai gali būti reaktyviniai dronai „Palianicia“ arba priešlaivinės raketų sistemos „Neptun“ patobulinta sparnuotoji raketa R-360, apie kurią pranešė dieną anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Svarbiausia, kad raketos pasiekė savo tikslą ir toliau juos pasieks.

Trijų šimtų kilometrų zona nuo sienos su Ukraina Rusijos armijai darosi nesaugi. Bet tai tik preliudija. Juk gali būti SCALP-EG, artimiausiu metu Ukraina gaus ir AGM-158 bei AGM-154, o ir TAURUS pristatymas neatmetamas ateityje. Ar gaus ukrainiečiai leidimą naudoti šias raketas visoje Rusijoje?

Jei dar negavo, tai reikalaus. Ir ne tik. Jiems taip pat svarbus klausimas dėl galimybės sunaikinti Rusijos aviaciją RF oro erdvėje, naudojant vakarietiško tipo antžemines oro gynybos sistemas, tas pačias „Patriot“, taip pat „oras-oras“ raketas AIM-120C/D AMRAAM, skirtas F-16 naikintuvams.

Reikėtų gauti leidimą tam arba... Bet tikroji esmė visai kitur. Neseniai Ukrainos prezidentas V. Zelenskis paskelbė, kad kitais metais Ukraina galės pagaminti apie 3 tūkst. R-360 raketų ir iki 30 tūkst. atakos dronų. Kai išgirdau šiuos skaičius, tiesą pasakius, plaukai ant galvos pradėjo stotis. Kalbame apie mažiausiai 8 sparnuotųjų raketų gamybą per dieną ir mažiausiai 80 vnt. atakos dronų.

Man sunku įvertinti ir įsivaizduoti, kiek darbo, išteklių, techninio ir technologinio potencialo galima panaudoti tokiai gamybai. Juk tai 4 kartus daugiau nei pagaminama Ch-101 raketų Rusijoje ir 8 kartus daugiau nei išleidžiama 3M14 SLCM „Kaliber“! Bet jei įsivaizduosime, jog tai tikrai įmanoma, o 2025 metais šalis tikrai pasieks tokį sparnuotųjų raketų ir atakos bepiločių orlaivių gamybos mastą, tai galima drąsiai pasakyti vieną dalyką: laukia Kamčiatka, laukia Kronštatas, Maskva ir Sankt Peterburgas. Groznas laukia ir Mozdokas bei Novorosijskas.

Pergalės planas gali būti tik visiškas Maskvos nugalėjimas, rūkstantys Kremliaus pastatų griaučiai, Lubiankos ir Grizodubovajos griuvėsiai, pajuodusi Rusijos Federacijos Valstybės Dūma ir pro plyšius permatoma Rusijos užsienio reikalų ministerija. Tiesą sakant, jei Rusija dabar nesustoja, tai šiandieninės gėlės buvo tik įžanga į būsimą uogų derlių.