Visiškas krachas. „Jie tam nebuvo pasiruošę.“ ATACMS smogė ten, kur rusai nesitikėjo

Rusai Kurske statė lėktuvų slėptuves, baimindamiesi ATACMS raketų atakų. Darbai prasidėjo 2024 m. spalį, likus kelioms savaitėms iki oficialaus JAV sutikimo smogti Rusijos teritorijai ATACMS raketomis. Tačiau Maskva nekreipė dėmesio į tai, kad atakos taikiniu gali tapti amunicijos sandėliai, nors ukrainiečiai į juos jau buvo nusitaikę.

Rusijos Federacijos problema pasirodė esanti ta, kad kariuomenė ruošėsi smogti ATACMS raketomis „netinkamoje“ vietoje. Ukrainos interneto svetainėje „Defense Express“ pažymima, kad rusai pradėjo statyti įtvirtintus angarus aerodrome netoli Kursko likus kelioms savaitėms iki JAV pranešimo apie susitarimą, o ukrainiečiai smogė visiškai kitoje vietoje.

Slėptuvės Chalino aerodrome pradėtos statyti 2024 m. spalį, pastatyti mažiausiai penki angarai. 2022 m. šiame aerodrome nebuvo jokių angarų kariniams orlaiviams, nors prieš karą su Ukraina jis buvo dvejopo naudojimo aerodromas.

„Defense Express“ nurodo, kad Rusijos karinė vadovybė tikėjosi, jog galimos ATACMS atakos bus geografiškai ribotos ir daugiausia bus nukreiptos į taktinius aerodromus. Todėl atitinkamos institucijos užtikrino oro pajėgų bazę netoli Kursko, tačiau Ukrainos kariuomenė nusitaikė į visiškai kitą teritoriją. ATACMS raketos – priešingai nei įtarė rusai – smogė ne į Kursko, o į Briansko sritį, kur nebuvo iš anksto parengtų įtvirtinimų. Užuot smogę aerodromui, ukrainiečiai atakavo amunicijos sandėlius – tai, ką jie jau buvo darę su bepiločiais lėktuvais.

Tačiau, kaip buvo minėta, rusai ATACMS atakų grėsmės nelaikė visiškai realia. Tai rodo delsimas pradėti statyti slėptuves, nors anksčiau buvo pranešta apie planus jas statyti.

Dar 2024 m. liepą rusų karo korespondentai pranešė apie sprendimą pradėti statyti slėptuves taktiniuose aerodromuose. Nepaisant to, procesas prasidėjo tik po kelių mėnesių, o tai rodo, kad nebuvo imtasi skubių veiksmų.

Vienas didžiausių iššūkių, kuriuos priešui kelia šios ATACMS raketos, yra jų veikimo nuotolis iki 300 km ir gebėjimas tiksliai smogti į taikinius. Dėl jų gebėjimo įveikti šį atstumą vos per kelias minutes, o greitis siekia 3 machus (daugiau nei 3 600 km/h), jas labai sunku perimti.

Be to, trūksta veiksmingų gynybos sistemų, galinčių sustabdyti šias greitaeiges balistines raketas, o jų ugnies laukas skaičiuojamas šimtais metrų. Dėl tokių techninių parametrų ATACMS yra ne tik taktinė, bet ir strateginė priemonė, galinti paveikti visą karo dinamiką.