„Idėja gyva!“ JK ir Prancūzija jungiasi į karą?

„Focus“ išanalizavo, su kuo susijęs retorikos atgimimas apie užsienio karinę pagalbą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Europoje vėl svarstoma užsienio karinio kontingento siuntimo į Ukrainą tema. Šalis išgyvena naują eskalavimo etapą: Ukrainos pajėgos amerikietiškomis ir britų tolimojo nuotolio raketomis smogia Rusijos teritorijoje, Maskva atsako paleidžiant naujo tipo balistines raketas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas skelbia, kad karas įgavo „pasaulinį pobūdį“.

Dabartinėmis aplinkybėmis kaip niekad aktualios diskusijos apie Vakarų pagalbą iš privačių gynybos kompanijų karių ar specialistų, remdamasis informuotais šaltiniais rašo Prancūzijos laikraštis „Le Monde“.

Jautrios diskusijos yra įslaptintos, tačiau jas atgaivino galimo JAV paramos nutraukimo perspektyva, kai Donaldas Trumpas pradės eiti JAV prezidento pareigas 2025 m. sausio 20 d. Pagrindinės dialogo dalyvės – JK ir Prancūzija, kurios diskutuoja apie bendradarbiavimą gynybos srityje ir sąjungininkų grupės sukūrimą Ukrainai remti ir Europos saugumui stiprinti.

Debatai dėl karių siuntimo į Ukrainą, inicijuoti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono 2024 metų vasarį, sukėlė kai kurių Europos šalių, kurioms vadovauja Vokietija, pasipriešinimą.

„Tačiau šis scenarijus dar nėra palaidotas. Pastarosiomis savaitėmis jis atgijo JK ministro pirmininko Keiro Starmerio vizito Prancūzijoje dėka“, – pabrėžia laikraštis.

Naujos karo su Rusija realijos

Reikia atsižvelgti į tai, kad dėl Rusijos eskalacijos karo sąlygos nuolat keičiasi. Vakarai ieško skirtingų reakcijų į visus Rusijos Federacijos veiksmus: Šiaurės Korėjos karių įsitraukimą, vidutinio nuotolio raketų atakas ir kt., „Focus“ sako Karinių ir teisinių tyrimų centro vadovas Oleksandras Musienko.

Šiuo atžvilgiu galime prisiminti neseniai įvykusį Prancūzijos užsienio reikalų ministro Jeano-Noelio Barro pareiškimą. Lapkričio 23 d. interviu „BBC News“ jis kalbėjo apie „raudonųjų linijų“ nebuvimą remiant Ukrainą. Paklaustas, ar prancūzų kariai gali dalyvauti karo veiksmuose, jis sakė, kad Paryžius neatmetė jokios galimybės.

„Mes palaikysime Ukrainą tiek intensyviai, kiek reikės. Kodėl? Nes mūsų saugumas yra pavojuje. Kiekvieną kartą, kai Rusijos armija pajuda vieną kvadratinį kilometrą, grėsmė tampa tuo pačiu atstumu arčiau Europos“, – pabrėžė Barro.

Be eskalavimo, verta pridėti ir naują veiksnį – Donaldo Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose. Tikėtina, kad Europa, greičiausiai, išryškės Ukrainos saugumo užtikrinimo srityje.

Tęsinys kitame puslapyje: