Skubiai išsiųstas įspėjimas. „Nieko neplanuoti Vyriausybės kvartale.“ Ukrainoje netikėti įvykiai

Volodymyro Ogryzko, buvusio Ukrainos užsienio reikalų ministro komentaras.

Kremlius jau seniai svajojo smogti ten, kur priimami Ukrainos aukščiausio lygio sprendimai. Tai ne kas kita, kaip nauja gąsdinimo forma, tačiau vargu ar galima pagalvoti, kad tokie vienkartiniai veiksmai gali ką nors pakeisti. Pagalvoti, kad tai gali tapti sistema? Bent jau patikimi karo ekspertai tuo abejoja.

Aukščiausioji Rada lapkričio 22 dieną atšaukė savo posėdį dėl galimo Rusijos puolimo grėsmės. Sakoma, kad deputatams buvo išsiųstas įspėjimas neplanuoti reikalų ar posėdžių Vyriausybės kvartale. Mes gyvename ne tik tiesioginio, bet ir ideologinio karo laikais. Todėl kelti paniką yra vienas pagrindinių bet kurio priešo uždavinių, nes tada lengviau pasiekti savo tikslus. Todėl manau, kad šis Putino įspėjimas – apie savo smūgius paskelbsime iš anksto – yra skirtas tam, kad mes visi drebėtume, sėdėtume bombų slėptuvėse ir pamirštume, kad reikia vienytis ir pasipriešinti.

Iš principo į tai reikėtų žiūrėti rimtai, bet kartu suprasti, kad tai, ką sako Putinas, reikia padalyti iš N, o tada padauginti iš 0 ir tada gausime reikiamą rezultatą.

Putiną išmušė iš pusiausvyros tai, kas nutiko Briansko ir Kursko srityse, nes dabar šiam karo nusikaltėliui sunku rasti kokią nors irštvą, kurioje galėtų pasislėpti ir laukti. Ir mes kalbame  tik apie ATACMS, o jei iš tiesų ir „Storm Shadow“ raketos iš tikrųjų bus naudojamos gana plačiai, į ką jis taip pat atkreipė dėmesį savo kalboje, tai jam apskritai yra siaubingas nesiliaujantis košmaras. Įsivaizduokite raketą, kuri gali pramušti į 4 metrų storio betoninę plokštę. Nemanau, kad kažkur europinėje Rusijos dalyje yra tiek daug slėptuvių, kurios būtų padarytos su dar didesne saugumo riba. Kalbama, kad yra dar viena slėptuvė, kurią jis sau išsirausė Urale po kažkokia uola, ir ši slėptuvė skirta išgyventi po tarpusavio branduolinių smūgių. Bet man atrodo, kad jis jau turėtų ten išsikraustyti, net nelaukdamas tų smūgių. Tai, ko gero, turbūt vienintelė vieta, kuri gali šiek tiek subalansuoti jo psichiką. Dabar jis yra streso stadijoje ir nesupranta, kas gali atsitikti, tarkim, po minutės. Taigi manau, kad tai kaip tik tokia psichologinė – emocinė pusiausvyrą praradusio žmogaus reakcija.

Kokia turėtų būti Vakarų reakcija dabar, manau, kad tai bus nuspręsta per Ukrainos ir NATO komisijos posėdį, kuris įvyks lapkričio 26 d. Nors manau, kad reakcija turėjo būti šiek tiek greitesnė. Vis dėlto nutiko nepaprastų dalykų. Kita vertus, tokia rami reakcija rodo, kad Vakarai nemanė, kad čia kažkas ypatingo. Na, taip, jie sako, kad ši viena raketa yra trys „Kinžalai“. Na, taip, matyt, šios srities ekspertai supranta, ką sako, ir kiek buvo atvejų, kai 5, 6 ar daugiau tų pačių „Kinžalų“ vienu metu buvo paleista visoje Ukrainoje. Na, tai turbūt nėra raudona linija, kuri kelia papildomą susirūpinimą mūsų Vakarų partneriams (kaip sakoma). Nors, žinoma, iš kitos pusės, būtų galima reaguoti truputėlį stipriau.

Manau, kad svarbiausias dalykas, kurį turėtume iškelti kaip tikslą tokioje Ukrainos ir NATO komisijoje, yra gauti maksimalų įmanomą skaičių visų šių ilgo nuotolio raketų, kad būtų sukurta sanitarinė zona. Ne iš Ukrainos pusės, apie ką svajojo Putinas, o priešingai – Rusijos pusėje, už maždaug 500 kilometrų. Tada daugelis kritinių klausimų išsispręs savaime. Įsivaizduokite, jeigu Rusijos kariai, kurie ir toliau veržiasi į mūsų pozicijas, liktų be atsargų, tai tada akivaizdu, kad jie arba pakels rankas aukštyn, arba greitai pabėgs, kaip kadaise prie Charkivo.

Žiniasklaida teigia, kad per paskutines 60 savo pareigų dienų Joe Bidenas gerokai paaštrino karą Ukrainoje, kurį taip stengėsi suvaldyti. Jie rašo, kad toks Bideno poelgis pažeidė ilgametę JAV prezidento galių perdavimo tradiciją, pagal kurią „šlubos antys“, t. y. paliekantys postą prezidentai neturėtų daryti didelių pokyčių užsienio politikoje, ypač tų, kurie rimtai riboja nurodyta išrinkto įpėdinio politika. Į tai pasakysiu, kad dabartinė situacija iš esmės skiriasi nuo ankstesnių dešimtmečių, todėl tradicijas, nori ar ne, reikia keisti. O per susitikimą, kuris įvyko tarp Trumpo ir Bideno, man kažkodėl atrodo, kad jie taip pat aptarė šiuos klausimus. Ir kažkodėl manau, kad tiesmuka nuomonė dėl Trumpo, kad jis yra žmogus, kuris gins Maskvą, nėra tiesa.

Trumpas gins Amerikos interesus, o jei nori, kad Amerika vėl būtų didi, ji turi būti didi savo vaidmeniu geopolitikoje. Todėl galbūt jie susitarė, kad Bidenas imsis šių žingsnių, kad D. Trumpas vėliau galėtų viešai pasakyti – na, matote, taip jau susiklostė, tai kodėl aš dabar turėčiau viską keisti.