„Smūgis per 2 min.“ Tikra bomba! Atskleidė dezertyras. Rusijos branduolinės bazės paslaptys

Rusija turi maždaug 4380 veikiančių branduolinių galvučių, tačiau tik 1700 iš jų yra „dislokuotos“ arba paruoštos naudoti.

Kai kurie Vakarų ekspertai teigia, kad dauguma šalies ginklų yra išlikę nuo sovietinių laikų ir gali būti net netinkami naudoti.

Buvęs karininkas atmetė šį požiūrį kaip „labai supaprastintą vadinamųjų ekspertų požiūrį“.

„Kai kuriose srityse gali būti pasenusių ginklų, tačiau šalis turi didžiulį branduolinį arsenalą, didžiulį skaičių kovinių galvučių, įskaitant nuolatinį kovinį patruliavimą sausumoje, jūroje ir ore“, – sakė Antonas.

Jis tvirtino, kad Rusijos branduoliniai ginklai yra visiškai veikiantys ir paruošti.

„Branduolinių ginklų priežiūros darbai vyksta ir nenutrūksta nė minutei“, – sakė Antonas.

Netrukus po to, kai prasidėjo plataus masto karas, jam buvo duotas, jo teigimu, „baudžiamasis įsakymas“ jo kariams pagal labai konkrečias rašytines instrukcijas.

„Jie sakė, kad Ukrainos civiliai yra kovotojai ir juos reikia sunaikinti! Man tai buvo raudona linija – tai karo nusikaltimas. Sakiau, kad šios propagandos neplatinsiu!“.

Vyresnieji pareigūnai išpeikė Antoną, perkeldami jį į eilinę šturmo brigadą kitoje šalies dalyje. Jam buvo pasakyta, kad jis bus išsiųstas į karą.

Šie daliniai dažnai stoja į mūšį kaip „pirmoji banga“, o kai kurie Rusijos perbėgėliai BBC sakė, kad karui besipriešinantys „bėdų kūrėjai“ buvo naudojami kaip „patrankų mėsa“.

Prieš išvykdamas į frontą, Antonas pasirašė pareiškimą, kad atsisako dalyvauti kare ir jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Jis žurnalistams parodė dokumentus, patvirtinančius jo perkėlimą į šturmo brigadą, bei baudžiamosios bylos detales.

Tada jis nusprendė pabėgti iš šalies, padedamas dezertyrų savanorių organizacijos.

„Jei būčiau pabėgęs iš branduolinės bazės, vietos FSB būtų ryžtingai sureagavusi, ir aš tikriausiai nebūčiau galėjęs išvykti iš šalies“, – sakė jis.

Tačiau jis mano, kad dėl jo perkėlimo į įprastą šturmo brigadą nesuveikė aukščiausio lygio įslaptintos informacijos prieigos sistema.

Savanorių organizacija „Walk in the Woods“, padedanti rusų dezertyrams, BBC žurnalistams sakė, kad pagalbos ieškančių Rusijos armijos dezertyrų skaičius išaugo iki 350 per mėnesį.

Taip pat didėja pavojus bėgantiems. Bent vienas dezertyras žuvo pabėgęs į užsienį, buvo keletas atvejų, kai vyrai buvo priverstinai grąžinti į Rusiją ir teisiami.

Nors Antonas išvyko iš Rusijos, jis teigia, kad specialiosios tarnybos jo ten vis dar ieško: „Aš čia laikausi atsargumo priemonių, dirbu neoficialiai ir jokiose oficialiose sistemose nesirodau“.

Jis sako, kad nustojo kalbėtis su savo draugais branduolinio ginklo bazėje, nes gali sukelti jiems pavojų: „Jie turės išlaikyti melo detektoriaus testą, o bet koks kontaktas su manimi gali sukelti baudžiamąją bylą“.

Tačiau jis neturi iliuzijų dėl rizikos, kurią kelia sau padėdamas pabėgti kitiems kariams. „Suprantu, kad kuo daugiau tai darysiu, tuo didesnė tikimybė, kad jie bandys mane nužudyti“, – padarė išvadą jis.