„Smogs už 1000 km.“ Panaikinta sutartis. Kovai ruošiamos balistinės raketos (Video)

Balistinės raketos buvo vienas iš Šaltojo karo simbolių. Jam pasibaigus, jų vaidmuo pirmiausia buvo sumažintas iki strateginio atgrasymo. Dabar, kai INF nusiginklavimo sutartis yra tik prisiminimas, trumpojo nuotolio balistinės raketos grįžta. Prancūzija ką tik paskelbė apie ketinimą sukurti tokio tipo ginklus.

Paryžius „tiria galimybę“ sukurti savo balistinę raketą, kurios skrydžio nuotolis viršytų 1000 km – pranešė prancūzų žurnalas „Challenges“. Nors detalių apie prancūzų pasiekimus kol kas nepateikta, šalis jau išanalizavo galimybes, susijusias su amerikietiška HIMARS sistema ir indiška „Pinaka“ sistema, ieškodama šiuo metu naudojamų M270 MLRS raketų paleidimo priemonių įpėdinio.

Kaip rašoma svetainėje „Milmag.pl“, spalio 30 d. François Cormier-Bouligeonas iš proprezidentinio aljanso „Kartu už Respubliką“ savo kalbos Nacionalinėje Asamblėjoje metu pareiškė, prisimindamas savo patirtį iš karo Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose:

„Labai ilgo nuotolio smūgio pajėgumai, tokie kaip antžeminės balistinės raketos, yra strateginiai mūsų priešų ginklai.“

Didėja susidomėjimas tiek balistinėmis raketomis, t. y. raketomis, kurių variklis veikia tik paleidimo metu, ir sparnuotosiomis raketomis, kurios varomos per visą skrydžio maršrutą.

Tai liudija, be kita ko, ketinimų protokolas, kurį NATO viršūnių susitikime Vašingtone pasirašė Lenkija, Prancūzija, Vokietija ir Italija dėl darbo „tolimojo tikslaus smūgio pajėgumų“ srityje. Vis daugiau šalių siekia įgyti arba susigrąžinti galimybę sunaikinti taikinius už 1700 km ar daugiau.

Tai pasakytina ir apie JAV, kurios, nors ir turi ATACMS raketas, šiuo metu kuria PrSM (Precision Strike Missile) raketas, kurių nuotolis yra ilgesnis, numatomas 700 km. Šiuo metu iš Europos NATO narių tik Turkija turi raketų, kurių nuotolis viršija 500 km.

Pietų Korėja taip pat plėtoja savo tolimojo nuotolio arsenalą ir tam tikru būdu dirba su vidaus ginklais: Seulas kuria kovines galvutes, būdingas šaliai, kuriančiai branduolinę triadą.

Šalis jau turi sausumos balistinių raketų (pvz., „Hyunmoo-5“) ir jūroje naudojamų balistinių raketų („Hyunmoo 4“ ant KSS-III povandeninių laivų), „Chonryong“ laivyno sparnuotąsias raketas ir intensyviai dirba su ilgojo nuotolio oro ginklais. Vienintelis skirtumas tarp Pietų Korėjos ir branduolinės valstybės yra tai, kad kiekvienas iš šių ginklų šiuo metu naudoja įprastines kovines galvutes.

Vienas iš Šaltojo karo simbolių buvo amerikiečių balistinės raketos „Pershing“. Branduolinėmis galvutėmis aprūpintų raketų nuotolis yra maždaug 700 km, o vėliau – „Pershing II“ varianto – 1,8 tūkst. km. Devintajame dešimtmetyje jos buvo skirtos NATO suteikti galimybę sunaikinti ne didelius priešo miestus ir pramonės centrus, o kariuomenę, logistikos bazę ir ryšių mazgus.

Sovietų Sąjunga turėjo panašių ginklų – taip pat dislokuotų aplinkinėse šalyse.

Balistinių raketų arsenalą papildė sparnuotosios raketos, tokios kaip BGM-109G „Gryphon“, antžeminės raketos „Tomahawk“ variantas, taip pat trumpo nuotolio balistinės raketos, tokios kaip amerikietiškos MGM-52 „Lance“ ar prancūziškos „Pluton“.

Šis arsenalas buvo likviduotas dėl INF sutarties, o Šaltojo karo pabaigą lydėjęs tarptautinis sušvelninimas paskatino Vakarus taip pat atsisakyti balistinių ginklų, kurių nuotolis siekė iki 500 km.

Neoficialus Raketų technologijų valdymo režimo (MTCR) susitarimas taip pat apribojo tarptautinėje rinkoje siūlomų ginklų asortimentą – todėl daugelio skirtingų ginklų eksporto versijų nustatytas nuotolis yra šiek tiek mažesnis nei 300 km.

Tuo metu, kai NATO šalys naikino savo pajėgumus, likęs pasaulis dinamiškai siekė techninio atstumo didinimo. Dėl to tokios šalys kaip Kinija, Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja ir Iranas šiuo metu turi įspūdingą – ir nuolat didėjantį – įvairių klasių balistinių raketų arsenalą: nuo trumpojo nuotolio ginklų, vidutinio nuotolio, iki tarpžemyninių raketų.

Izraelis neseniai aiškiai suprato, kokią didelę grėsmę kelia šis arsenalas. Nors 2024 metų spalį Irano puolimas prieš šią šalį kartais pristatomas kaip didelė Izraelio gynybos sistemos sėkmė, klaidingai tapatinama su „Geležiniu kupolu“ (tai tik žemiausias gynybos sluoksnis), Jeruzalė turi priežasčių nerimauti.

Izraelio gynybos, kurioje taip pat dalyvavo ir reikšmingos šiame regione dislokuotos JAV pajėgos, efektyvumas siekė 96 procentus. 4 proc raketų – bent kelios – pasiekė tikslą. Taikinį pasiekė ir kelios balistinės raketos, paleistos per Irano ataką šių metų balandį. Jos nepadarė daug žalos vien dėl to, kad turėjo įprastas kovines galvutes, rašo žurnalistas Lukaszas Michalikas.