„Iš Rusijos laivo paleisti šūviai.“ Apšaudė Vokietijos sraigtasparnį. Kas vyksta

Bundesvero sraigtasparnio misijos metu iš Rusijos laivo buvo paleisti šūviai. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock savo ruožtu nurodė paskirti daugiau patruliuojančių pajėgų, skirtų apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Pasak naujienų agentūros DPA, kurią cituoja „Die Welt“, paaiškėjo, kad Rusijos laivas Baltijos jūroje per Vokietijos karinių oro pajėgų operaciją signalinėmis raketomis apšaudė vokiečių karinį sraigtasparnį.

Teigiama, kad tuo metu, kai laivo įgula nusprendė paleisti raketas, sraigtasparnis vykdė žvalgybinę misiją.

Papildomos incidento aplinkybės kol kas nežinomos.

Užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock anksčiau trumpai užsiminė apie šį incidentą NATO susitikimo Briuselyje kuluaruose. Tačiau ji nepateikė jokių detalių.

Signalinių šaudmenų naudojimas iš tikrųjų yra įprastas tik ekstremaliose situacijose. A. Baerbock pažymėjo, kad Baltijos jūra ne kartą naudojosi laivai, dalyvaujantys apeinant sankcijas dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą.

Vokietijos diplomatijos vadovė taip pat pranešė, kad bus sustiprinta dujotiekių ir duomenų perdavimo kabelių Baltijos jūroje stebėsena. Pasak jos, bus išplėsta ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga patruliuojant. Priežastis – padažnėjusios Rusijos ir jos rėmėjų hibridinės atakos.

Tai – ne pirmas išpuolis prieš Vakarų šalis Baltijos jūroje. Lapkričio viduryje Švedijos ekonominėje zonoje buvo pažeisti du ryšių kabeliai – tarp Švedijos ir Lietuvos bei tarp Suomijos ir Vokietijos.

Šių šalių teisėsaugos institucijos pradėjo tyrimą ir, remiantis neoficialia informacija, kol kas daugiausiai įtarimų sulaukė kinų balkeris „Yi Peng 3“, kuris galėjo tyčia vilkti inkarą Baltijos jūros dugnu, kad sugadintų kabelius.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas nusiuntė Kinijai oficialų prašymą bendradarbiauti tiriant kabelių sugadinimą Baltijos jūroje, kurį Pekinas priėmė.

Po to, kai buvo pažeisti ryšių kabeliai Baltijos jūroje, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pasiūlė vakarinių Baltijos šalių kariniams laivynams bendrai įsteigti policijos pajėgas jūrai stebėti.

Praėjusiais metais taip pat buvo smarkiai pažeistas Suomiją ir Estiją jungiantis „Balticconnector“ dujotiekis.

Be Rusijos, Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas ypač kaltinami tuo, kad vadinamosiomis hibridinėmis atakomis nori susilpninti Europos valstybes. Šis bendras terminas apima veiksmus, kuriuos valstybės ar nevalstybiniai veikėjai naudoja siekdami pakenkti kitoms šalims nevykdydami atviro karo. Paprastai juos sunku arba net neįmanoma priskirti konkrečiam kaltininkui.